Kiek iš tikrųjų kainuoja greitieji kreditai?
AktualijosKiek iš tikrųjų kainuoja greitieji kreditai?
2020 gegužės 22, Penktadienis 09:40

Kiek iš tikrųjų kainuoja greitieji kreditai?

Kiek iš tikrųjų kainuoja greitieji kreditai?

Ne paslaptis, jog lietuviai skolinasi ganėtinai drąsiai – pritrūkus pinigų vienam ar kitam pirkiniui, tautiečiai dažniausiai nevengia pasiimti paskolą bei savo rūpesčius išspręsti naujo finansinio įsipareigojimo pagalba.
Vienas populiariausių paskolų tipų – greitieji kreditai, suteikiantys galimybę pasiimti reikiamą paskolą greitai ir nesudėtingai. Tačiau kokia yra tikroji tokių paskolų kaina?
Finansų produktų palyginimo platformos Financer.com Lietuva ekspertai sako, jog painių paskolos sutarčių laikai jau tolimoje praeityje – anot jų, šiais laikais yra ganėtinai nesudėtinga sužinoti, kiek jūs iš tikrųjų sumokėsite už vienos ar kitos paskolos pasirinkimą.

Itin populiari paskola

Jau minėjome, jog vienas populiariausių paskolos tipų Lietuvoje – greitieji kreditai. Kalbinami finansų analitikai sako, jog greitosios paskolos iš tiesų yra vienas populiariausių būdų skolintis.
Analitikų nuomone, tokiais populiariais greitieji kreditai tapo dėl supaprastinto paskolos suteikimo proceso bei greitesnio pinigų išdavimo – anot ekspertų, žmonės greituosius kreditus renkasi noriau, nes jiems šio tipo paskolos atrodo paprastesnės, greitesnės, bei emociškai lengviau prieinamos.
Ekspertai sako, jog žmonėms dažniausiai prireikia nedidelės sumos pinigų ganėtinai trumpam laikotarpiui, o tuo pat metu jiems svarbiausia yra reikiamus pinigus gauti kaip įmanoma greičiau – būtent visą tai ir gali pasiūlyti greitosios paskolos.
Iš tiesų, per pastaruosius keletą metų greitieji kreditai įgijo itin didelį populiarumą. Šiais laikais žmonės juos renkasi įvairiausioms reikmėms patenkinti – nuo poreikio apmokėti didesnes sąskaitas iki reikmės įsigyti naują telefoną; nuo būtinybės apmokėti išlaidas privačiam gydymui iki noro nusipirkti kitą automobilį ir t.t..
Tiesa, analitikai taip pat pastebi, jog greitosios paskolos tampa vis populiaresnės ir vyresnių žmonių tarpe – nors daugiausiai skolinasi jaunesni, 20 – 35 metų turintys asmenys, vis dėlto pastaruoju metu ganėtinai sparčiai populiarėja greitųjų kreditų pasirinkimas ir tarp 40 – 60 metų sulaukusių tautiečių.
Anot analitikų, taip yra dėl sparčiai besikeičiančio požiūrio į skolinimąsi – pašnekovai tikina, jog paskolos pasirinkimas visuomenėje tampa įprastu bei kasdieniu dalyku, tad ir įvairūs žmonės į galimybę pasiimti paskolą pradeda žiūrėti atlaidžiau.

Kas sudaro greitųjų kreditų kainą?

Iš tiesų, nors greitieji kreditai – vienas populiariausių būdų skolintis Lietuvoje, vis dėlto besiskolinantys žmonės retai kada nuodugniai pasidomi, kiek jiems gali tekti sumokėti už norimą paskolą.
Anot analitikų, paraiškų paskolai gauti teikėjai dažniausiai žiūri tik į mėnesinių įmokų dydį – ekspertų teigimu, tai yra didelė klaida, mat vien norimos paskolos įmokų dydis neapsakys bendros finansinės naštos, kurią teks patirti už vieną ar kitą paskolą.
Analitikai taip pat primena, jog visi greitųjų paskolų teikiami privalumai (tokie kaip greitas išdavimas, lankstus terminas bei dydis, paprastesnė paraiškos forma ir pan.) nėra nemokami – anot jų, tam, kad įmonės galėtų išsilaikyti iš nedidelių trumpalaikių paskolų teikimo, jos turi taikyti aukštesnes palūkanų normas bei didesnius kitus mokesčius.
Tai reiškia, jog greitieji kreditai beveik visados bus sąlyginai brangesni už kitų tipų paskolas – greitieji kreditai negalės konkuruoti su vartojimo, būsto, ar automobilio paskolomis.
Greitųjų kreditų bendrą kainą sudaro keli paprasti mokesčiai – tai palūkanos, sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis, bei galimi papildomi mokesčiai.
Žinoma, nors konkreti paskolos kaina priklausys nuo kreditoriaus, kurį pasirinksite, o taip pat ir nuo paskolos dydžio bei numatomo termino, vis dėlto yra pravartu žinoti pagrindinius mokėtinus mokesčius – anot ekspertų, susipažinę su pagrindiniais mokesčiais asmenys nesunkiai galės palyginti įvairių kreditorių pasiūlymus bei atsirinkti paskolą, kuri turimus poreikius bei galimybes atitiktų geriausiai.

Palūkanos

Palūkanos, neabejotinai, yra pats pagrindinis mokestis, kurį mokėsite už pasirinktą paskolą. Tai – procentais per metus išreikšta mokesčio už pinigų paskolinimą išraiška.
Paprastai tariant, jeigu imtumėte 1 000 eurų paskolą su 20% siekiančiomis palūkanomis, tai reikštų, jog už kiekvienus paskolos grąžinimo termino metus jums tektų sumokėti 200 eurų palūkanų kreditoriui. Tačiau kokio dydžio realių palūkanų galima tikėtis imant greitąjį kreditą?
Kalbinami analitikai sako, jog greitųjų paskolų palūkanos įvairių kreditorių pasiūlymuose gali žymiai skirtis. Anot jų, nors kartais palūkanos gali būti vos 0% (vadinamų nemokamų kreditų atveju), kitais atvejais mokamos palūkanos (vien metinė palūkanų norma, tai yra MPN, o ne BVKKMN) sieks ir virš 100%.
Didžiausią įtaką esą sudaro tai, kokių terminų paskolų teikimu užsiima konkretūs kreditoriai – anot ekspertų, kuo terminai trumpesni, tuo (dažniausiai) palūkanos yra aukštesnės.

Sutarties sudarymo mokestis

Sutarties sudarymas – vienkartinė, tačiau nemažą dalį bendros paskolos kainos sudaranti paslauga. Tai yra mokestis už visą buhalterinį darbą, kuris yra reikalingas detaliai paskolos teikimo sutarčiai sudaryti.
Kalbinami analitikai sako, jog sutarties sudarymo mokestis taip pat yra nusakomas procentais – anot jų, dažniausiai už sutarties sudarymą tenka sumokėti sumą, dažniausiai siekiančią 6 – 15 % paskolos sumos. Tiesa, šis mokestis yra įskaičiuojamas į mokamų mėnesinių įmokų dydį, tad šią sumą jūs sumokėsite palaipsniui grąžindami paskolą.
Ekspertų teigimu, įsigilinti į pasirinktos sutarties sudarymo mokesčio dydį yra ganėtinai svarbu, mat renkantis porą tūkstančių eurų siekiantį kreditą, tai gali sudaryti net kelių šimtų eurų skirtumą.

Administravimo mokestis bei papildomi įkainiai

Galiausiai, taip pat vertėtų paminėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį bei įvairius papildomus įkainius, kuriuos gali tekti sumokėti daliai besiskolinančiųjų.
Mėnesinis sutarties administravimo mokestis – standartinė rinkliava už paskolos teikimo sutarties palaikymą. Anot ekspertų, šis mokestis nėra itin didelis – dažniausiai siekia 0.1 – 1% nuo paskolos sumos kiekvieną mėnesį.
Tiesa, šios palūkanos sparčiai kaupiasi, tad ekspertai pataria į šį mokestį ypač atidžiai žiūrėti tiems, kurie planuoja imti didesnę paskolą ilgesniam laikui.
Kita vertus, nemažą dalį paskolos kainos daliai žmonių gali sudaryti ir įvairūs taikomi papildomi mokesčiai. Finansų analitikai sako, jog kreditoriai nemažą dalį pelno generuoja būtent iš papildomų mokesčių, tokių, kaip delspinigiai už vėlavimą, sutarties keitimo mokesčio, papildomos įmokos už išankstinį paskolos grąžinimą ir panašiai.
Ekspertų teigimu, papildomi mokesčiai gali sparčiai bei netikėtai išbranginti paskolą, mat jie nebūna įtraukti į visur pateikiamą BVKKMN pavyzdį, tad yra itin svarbu laikytis sudarytos sutarties sąlygų bei taip nenumatytų mokesčių vengti.

Subendrintas rodiklis - BVKKMN

Tiesa, kalbinami finansų platformos atstovai pripažįsta, jog kartais sužiūrėti visus mokamus mokesčius gali būti sunku, o kartais – net ir neįmanoma.
Anot jų, tokiu atveju geriausia yra dėmesį atkreipti į kreditorių pateikiamą BVKKMN. Tačiau kas tai yra?
BVKKMN, arba Bendra Vartojimo Kredito Kainos Metinė Norma, yra procentinė bendros paskolos kainos išraiška. Anot ekspertų, tai – lyg palūkanos, tik į jas jau yra įskaičiuoti visi su paskolos gavimu susiję mokesčiai.
Kalbinamų pašnekovų teigimu, BVKKMN gali būti geras būdas greitai ir nesudėtingai palyginti įvairių kreditorių siūlomų paskolų kainas. Užtenka patikrinti BVKKMN ir jūs iš karto žinosite, kiek per metus sumokėsite mokesčių už norimos paskolos suteikimą.
Vertėtų paminėti, jog BVKKMN stipriai skiriasi priklausomai nuo paskolos, kurią pasirinksite, dydžio bei termino, o taip pat ir nuo jūsų rizikingumo įvertinimo faktoriaus – anot ekspertų, kuo labiau asmuo nutolęs nuo rizikos grupės, tuo mažesnes palūkanas jam teks mokėti.

Kaip nepermokėti už greitąjį kreditą?

Ekspertai sako, jog nepermokėti už greitąjį kreditą yra ganėtinai nesudėtinga – anot jų, svarbiausia yra įvertinti savo poreikius, galimybes, bei pačią paskolų rinką.
Analitikų teigimu, iš pradžių asmuo turėtų įvertinti savo poreikius bei galimybes – tai yra, žmogus turėtų gerokai pasverti, ar jam paskola iš viso yra būtina (juk vienas papčasčiausių būdų sutaupyti – nesiskolinti), o jei ir taip, tai kaip viena ar kita paskola galėtų paveikti asmens finansinį stabilumą bei gyvenimo gerovę.
Yra itin svarbu, jog žmogus atidžiai įvertintų savo poreikius bei galimybes – anot analitikų, apgalvotas finansinių įsipareigojimų pasirinkimas gali asmenį apsaugoti nuo didelės finansinės naštos bei kitų galimų nemalonumų.
Galiausiai, apsisprendus dėl norimos paskolos dydžio bei grąžinimo termino, vertėtų rasti kreditorių, kuris reikiamą paskolą suteiktų geriausiomis sąlygomis. Finansų analitikai sako, jog tam dažniausiai užtenka palyginti įvairių skolintojų BVKKMN bei papildomų mokesčių normas – šie du aspektai ganėtinai tiksliai gali nusakyti, kokio dydžio išlaidų jūs galėsite tikėtis už pasirinktos paskolos gavimą.
Taip pat, kalbinami pašnekovai pamini, jog pirmą kartą besiskolinantys asmenys gali itin nemažai sutaupyti – anot ekspertų, nemaža dalis kreditorių, bandydami pritraukti naujų ilgalaikių klientų, siūlo pirmą paskolą suteikti visiškai nemokamai. Ekspertų teigimu, tai gali tapti ganėtinai geru pasirinkimu tiems, kurie yra įsitikinę, jog gautą paskolą sugebės grąžinti laiku.
Vis dėlto, analitikai perspėja, jog finansiškai nestabilūs asmenys tokių paskolų rinktis neturėtų – anot pašnekovų, sulaužius nemokamos paskolos sutartį bei pavėlavus sumokėti mėnesines nemokamos paskolos įmokas, gali būti pritaikytos palūkanos bei kiti mokesčiai ne tik už likusią grąžinti paskolą, bet ir už visą, net dalinai grąžintą kredito dydį. Tai reikštų kelis šimtus eurų netikėtų papildomų išlaidų, o tai gali apkrauti itin didele finansine našta.
Paskolos pasirinkimas vis dėlto gali būti geras būdas išspręsti iškilusią finansinę problemą – svarbiausia, jog skolintumėtės apgalvotai, tai yra pasvertumėte turimus poreikius bei jų svarbą, o taip pat ir realias savo galimybes bei tai, kokią įtaką naujas finansinis įsipareigojimas galėtų padaryti jūsų gyvenimo kokybei.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1693
Vakar apsilankė:10585
Šią savaitę apsilankė:1693
Šį mėnesį apsilankė:1693
Viso (nuo 2015-02-16):13803255
Šiuo metu naršo:
82
2020-06-01
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!