Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje
AktualijosDraudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje
2020 sausio 29, Trečiadienis 14:34

Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje

Draudikai: praėjusieji metai šalyje buvo avaringesni, bet ne Utenoje

Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

„Dažniausios praėjusių metų avarijų priežastys – saugaus atstumo nesilaikymas, greičio viršijimas, rizikingas manevravimas kelyje. Šias priežastis daugeliu atvejų lemia per didelis pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais ir per maža koncentracija į eismo sąlygas. Tai ypač išryškėja staigiai pablogėjus eismo sąlygoms – pavyzdžiui, susiformavus plikledžiui ar iškritus gausiam sniegui, fiksuojamas iki dviejų kartų didesnis eismo įvykių skaičius nei įprastomis dienomis", – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Vidutinė bendrovės užfiksuoto vieno lengvojo automobilio eismo įvykio sukelta žala per 2019 metus kiek išaugo ir siekia apie 900 eurų.

Daugiausia avarijų – didmiesčiuose

Didžiausiu avarijų skaičiumi, kaip ir kiekvienais metais, pernai išsiskyrė šalies didmiesčiai. 2019 metais draudimo bendrovė Vilniuje užfiksavo 3 182 eismo įvykius (17 proc. daugiau nei 2018 m.), Kaune – 2 110 (20 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1 198 įvykius (21 proc. daugiau).

„Natūralu, kad daugiausia įvykių nutinka miestuose, pirmaujančiuose pagal transporto priemonių skaičių ir eismo srauto intensyvumą. Tačiau avarijų skaičiaus procentiniu augimu labiausiai stebino ne trys didieji miestai, o Alytus, Šiauliai bei Panevėžys. Vargu ar galėtume teigti, kad eismo srautai pernai šiuose miestuose dramatiškai išaugo – statistika nerodo įspūdingo čia įregistruotų automobilių skaičiaus šuolio", – pastebėjo A. Žiukelis.

„Regitros" duomenimis, per praėjusius metus transporto priemonių parkas Alytuje išaugo 4,5 proc., tuo tarpu BTA užfiksuotų eismo įvykių skaičius čia padidėjo 36 procentais. Šiaulių mieste avarijų skaičius augo 32 proc., kai transporto priemonių čia padaugėjo 7 procentais. Panevėžyje transporto priemonių parkas augo 3,3 proc., o avarijų užfiksuota 33 proc. daugiau nei 2018 m.

Draudimo bendrovės duomenimis, 2019 metais iš didesnių Lietuvos savivaldybių avarijų skaičius mažėjo tik Tauragės ir Utenos rajonuose – atitinkamai 20 ir 11 procentų. Tuo tarpu transporto priemonių skaičius, „Regitros" duomenimis, Tauragės r. išaugo 7 proc., Utenos r. – 6 procentais. 2019 m. BTA draudimo klientų skaičius šiuose miestuose taip pat didėjo, tačiau neprilygo eismo įvykių augimui.

Svarbiausia – eismo dalyvių koncentracija

„Statistika byloja, kad automobilių skaičius ir eismo intensyvumas neturi esminės įtakos avaringumo pokyčiams. Kur kas svarbesnis veiksnys yra visų eismo dalyvių – automobilių, motociklų, dviračių ir paspirtukų vairuotojų, taip pat pėsčiųjų – sąmoningumas", – sakė A. Žiukelis.
Eksperto teigimu, nemaža dalis avarijų nutinka vairuotojams užsiimant pašaline veikla.
„Naudodamiesi mobiliuoju telefonu, suvedinėdami kelionės tikslą į navigatorių, ieškodami mėgstamos dainos grotuve ar gurkšnodami kavą žvilgsnį nukreipiame nuo kelio, rankas atitraukiame nuo vairo, neretai net ir mintimis pabėgame nuo vairavimo. Tuo tarpu dvi sekundės prarasto dėmesio yra kritinis laikas – važiuodami 100 kilometrų per valandą greičiu, per jas nuriedame apie 55 metrus. Ar daugiau nei 50 metrų atkarpoje gali įvykti kažkas netikėto? Deja, taip – tokių įvykių nutinka ne keli ir ne kelios dešimtys per metus", – teigė A. Žiukelis.
Ekspertas patarė visiems vairuotojams laikytis kelių eismo taisyklėse esančio nurodymo vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 m. įvyko 3 289 eismo įvykiai, kurių metų žuvo ar buvo sužeisti žmonės. Tokių įvykių skaičius per metus išaugo 12,4 proc., žuvusiųjų skaičius padidėjo 6,4 proc. iki 184.

BTA inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Aukštaitijoje BTA šiemet gyventojams atlygino beveik 4 mln. eurų nuostolių

    Nelaimės ir nuostoliai, kaip sako liaudies išmintis, po vieną nevaikšto. Neaplenkia jie ir Aukštaitijos gyventojų – per devynis šių metų mėnesius draudimo bendrovė BTA čia užfiksavo per 6 700 būsto, turto bei automobilių suniokojimo atvejų. Už juos BTA gyventojams atlygino 3,7 mln. eurų nuostolių. Po šiais skaičiais slepiasi skaudžios nelaimės, įvykusios ne tik didžiuosiuose Aukštaitijos miestuose, bet ir Ukmergės, Kėdainių, Rokiškio, Kaišiadorių, Radviliškio, Anykščių, Biržų bei kituose rajonuose. Vien Utenos mieste ir rajone dėl žalos atlyginimo į BTA kreipėsi 181 gyventojas, bendra jų patirtų nuostolių suma siekė beveik 80 tūkst. eurų.

  • Statistinis avarijų sukėlėjas – į trečią dešimtį įkopęs vyras

    Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance" Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – virš 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.

  • Ieškoma būdų sumažinti avaringumą Lietuvos keliuose

    Eismo saugumas keliuose vis dar opi problema. Neatsakingas vairavimas, leistino greičio viršijimas, pėsčiųjų neatidumas gatvėse ir keliuose, vairavimas išgėrus – pagrindinės priežastys, sukeliančios nelaimes keliuose.

  • Miesto gatvėmis raižantys vairuotojai į kelio ženklus nežiūri

    Panašu, kad mūsų miesto gatvės netrukus virs kaskadininkų pasirodymų vieta. Tokie triukai, kuriuos retkarčiais pademonstruoja mūsų vairuotojai, stebina net visko mačiusius policijos pareigūnus. Socialiniai tinklai lūžta nuo pikantiškų komentarų, plačiai aptarinėjamos eismo įvykių detalės. Pastarojo meto nelaimės mūsų miesto gatvėse paskatino parašyti publikaciją apie neįprastas avarijas ir plačiau pažvelgti, kodėl tokie eismo įvykiai kartojasi.

  • Lietuvos keliuose išsaugotos 44 gyvybės

    Lietuvos keliuose šiais metais žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Statistikos duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. žuvo beveik 22 proc. eismo dalyvių mažiau nei tuo pat metu pernai. Tai reiškia, kad šiemet šalies keliuose pavyko išsaugoti 44 gyvybes. 2015 m. šiuo laikotarpiu užregistruotos 203 žūtys.

  • Neapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui

    Trečiadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui griežtinti viešajame eisme dalyvaujančių, tačiau privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (PCAD) nedraustų transporto priemonių savininkų atsakomybę.

  • Nedraustiems studentams užsienyje gresia didelės išlaidos

    Studijuoti svetur išvykę jaunuoliai, pamiršę Lietuvoje susitvarkyti dokumentus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), gali patekti į nemalonią situaciją, kai jiems susirgus už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas bus paprašyta susimokėti. Pasirinkusieji studijas Europos Sąjungos (ES) šalių narių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas asmenys yra draudžiami PSD valstybės lėšomis.

  • Penki svarbūs faktai apie sveikatos draudimą Europoje

    Vasara – atostogų metas. Vykstantiems atostogauti į Europos šalis, svarbu pasirūpinti savo sveikatos draudimo dokumentais – Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) arba ją pakeičiančiu sertifikatu. 2014 m. šių dokumentų išduota beveik 183 tūkst., o 2015 m. – 179 tūkst. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena penkis svarbiausius dalykus, kuriuos būtina žinoti apie ESDK.

  • Žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau nei tris kartus

    Balandžio 6-ą šalyje minima Saugaus eismo diena. Ją Lietuva pasitinka žymiai sumažėjusiais pastarųjų metų avaringumo rodikliais.
    „Palyginti su 2005 metais, pernai keliuose žuvo tris kartus mažiau žmonių. Tai džiugina, tačiau eismo sauga keliuose ir toliau lieka vienas pagrindinių mūsų iššūkių. Tikslas, kurio siekiame, – nulis žūčių keliuose", – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

  • Per savaitę įvyko 49 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės

    Per savaitę, kovo 25-31 dienomis, mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 49 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:12353
Vakar apsilankė:13921
Šią savaitę apsilankė:12354
Šį mėnesį apsilankė:427748
Viso (nuo 2015-02-16):13055679
Šiuo metu naršo:
199
2020-03-30
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!