Žemės ūkio ministras Andrius Palionis: apie nuveiktus darbus ir laukiančius iššūkius
AktualijosŽemės ūkio ministras Andrius Palionis: apie nuveiktus darbus ir laukiančius iššūkius
2019 gruodžio 09, Pirmadienis 09:22

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis: apie nuveiktus darbus ir laukiančius iššūkius

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis: apie nuveiktus darbus ir laukiančius iššūkius

Artėjant didžiosioms metų šventėms įprasta apibendrinti nuveiktus darbus, aptarti iškeliamus tikslus ir lūkesčius kitiems metams. Apie tai, kokie buvo šie metai Lietuvos žemės ūkiui, kokie iššūkiai laukia ateinančiais, kalbėjomės su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu.

Ministerijai pradėjote vadovauti beveik prieš 4 mėnesius. Kaip įvertintumėte savo vadovavimą ministerijai?

Pats savo darbo vertinti nenorėčiau, o gal net būtų neetiška. Tą turėtų daryti kiti.

Kokių iššūkių tikėjotės tapęs ministru?

Žemės ūkis man nėra svetimas, todėl, sutikdamas tapti žemės ūkio ministru, žinojau, kad lengva nebus. Metai baigiasi, todėl didžiausias dėmesys – kitiems metams. Laukia labai svarbus laikotarpis, nes nuo šių ir ateinančių metų darbų priklausys, kaip Lietuvos žemės ūkis gyvens 2021–2027 m.
Kaip žinote, šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) vyksta intensyvios diskusijos dėl naujos finansinės perspektyvos, kuri lems ir tiesioginių išmokų dydį. Mūsų siekis – kad Lietuvos žemdirbių tiesioginių išmokų už hektarą dydis pasiektų ES vidurkį – 260 eurų. Šiuo metu mūsų žemdirbiai gauna mažiausias išmokas ES (174 eurus). Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja šiose diskusijose, nors galutinį sprendimą priims ES vadovai. Prezidentas palaiko šį siekį ir yra pasiryžęs aktyviai ginti mūsų žemdirbių interesus. Tikiu, kad bendromis jėgomis pavyks išsiderėti didesnes sumas mūsų ūkininkams.

Baigiasi finansinės paramos iš ES laikotarpis ir laukiama naujo finansavimo etapo pradžios. Ko ūkininkams galima tikėtis iš kito programinio laikotarpio?

Esu optimistas ir tikiu, kad naujas finansinės paramos laikotarpis bus geresnis, nei buvo iki šiol, bet kol dar vyksta derybos dėl 2021–2027 metų finansavimo, reikia pabaigti įgyvendinti dar veikiančią programą. Dabar Briuselyje vyksta darbai ir dėl pereinamojo laikotarpio. Labai svarbu užtikrinti sklandų darbą, kad nebūtų vakuumo.
Kalbant apie Lietuvos kaimo plėtros programą, reikia labai aiškiai susidėlioti prioritetus, išsigryninti priemones, juk situacija žemės ūkyje nuolat keičiasi – ūkiai modernėja, kai kurie sektoriai vystosi sparčiau ir t. t. Vokai bus paskirstyti priemonės viduje pagal ūkių dydžius, tad ir dėl finansavimo priemonėse konkuruos pagal savo dydžius.
Naujojoje finansinėje perspektyvoje planuojama daug pasikeitimų, susijusių su jaunaisiais ūkininkais bei smulkiųjų ir vidutinių ūkių rėmimu. Didelį dėmesį skirsime ūkiams, gaminantiems nišinę, ekologišką, sveikatai palankią, aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją, tautinio paveldo ar kitą išskirtinę produkciją. Tai turėtų duoti teigiamą poslinkį tokių ūkių veiklai.
Kartu su ūkininkais, socialiniais partneriais, perdirbėjais tarsimės, kokių priemonių labiausiai reikia, kokie turi būti prioritetai, tad laukia labai intensyvūs ir darbingi metai.

Ką planuojate ateinantiems metams, ką norite padaryti nuo iki, kad ūkininkai ir visuomenė galėtų sakyti: „Šito seniai reikėjo"?

Su komanda esame užsibrėžę daugiau dėmesio skirti sveikatai palankiam ir saugiam maistui, ūkių jungimuisi į kooperatyvus, vietinės produkcijos skatinimui, žemės ūkio produkcijos eksportui, administracinės naštos mažinimui ūkininkams ir kitiems klausimams. Tikiu, kad visi šie darbai labai reikalingi.

Esate minėjęs, kad maisto kuponų, vadinamųjų vaučerių, nauda yra abejotina. Ar ministerija yra pasirengusi atsisakyti šios idėjos?

Įvertinus tai, kad, norint visiškai įgyvendinti elektroninių kuponų sistemą, ją reikia sukurti, vėliau jai įgyvendinti kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų skirti iki 14 mln. Eur, taip pat, atsižvelgdami į neigiamą visuomenės ir socialinių partnerių nuomonę, manome, kad šiuo metu tęsti šį projektą netikslinga.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas" veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu" tikslas yra toks pat kaip e. kuponų sistemos, t. y. skatinti bendradarbiavimą, vietinių produktų pardavimą bei vartotojų pritraukimą pirkti vietinę produkciją. Taip pat e. kuponų idėją atspindi Šeimos kortelė, kurią administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – jos taip pat gali skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimąsi.

Būti ir Seimo nariu, ir ministru nėra lengva, su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte? Ar, prieš sutikdamas tapti ministru, tarėtės su šeima?

Laiko trūkumas yra didžiausia problema ir iššūkis. Žinoma, kad su šeima tariuosi svarbiausiais klausimais, ypač tokiais kaip ėjimas į politiką. Kita vertus, tai liečia ir šeimą, nes tapdamas ministru ne tik tu pats, bet ir šeima tampa labiau matoma.

Ar pradėjęs dirbti ministru greitai radote bendrą kalbą su žemdirbiais?

Aš manau, kad būtina nuolat kalbėtis, tartis, diskutuoti ir kartu ieškoti geriausių sprendimų. Nuolat susitikinėju su ūkininkais, socialiniais partneriais, lankausi rajonuose, – tai neatsiejama ministro darbo dalis. Tik žinodamas ir matydamas realybę, gali priimti pačius geriausius ir reikalingiausius sprendimus žemės ūkiui.

Kaip manote, kokie sudėtingiausi iššūkiai laukia Lietuvos žemės ūkio 2020 metais? Kokius metus prognozuojate žemės ūkio sektoriui?

Pastaruosius kelerius metus gamta Lietuvos žemdirbių nelepino – sausros, liūtys ar šalnos pridarė nemenkų nuostolių. Noriu šiek tiek pajuokauti. Visi prisimenam, kad ši vasara buvo labai sausa. Kai sutikau tapti žemės ūkio ministru, prasidėjo taip laukti lietūs. Tad tikiu, kad kitais metais bent jau gamta bus žemdirbiams palanki (juokėsi).

Artėja Kalėdos, ar skiriate šiai šventei dėmesio? Jei taip, kaip jas švenčiate?

Šventes tradiciškai švenčiame šeimos būryje. Ant Kūčių stalo visuomet būna tradiciniai patiekalai ir būtinai – keptas karpis. Be jo aš neįsivaizduoju Kūčių stalo.

Ko norėtumėte palinkėti regionų žemdirbiams ir skaitytojams?

Noriu palinkėti daugiau vienybės ir bendrumo. Žvelgiant į geruosius pavyzdžius labiau pasitikėti vieniems kitais. Daugiau svajonių ir drąsos jas įgyvendinti. Būkite sveiki ir laimingi.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4653
Vakar apsilankė:5435
Šią savaitę apsilankė:4653
Šį mėnesį apsilankė:15467
Viso (nuo 2015-02-16):14282627
Šiuo metu naršo:
83
2020-08-03
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!