Vilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“
AktualijosVilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“
2019 rugsėjo 30, Pirmadienis 09:29

Vilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“

Vilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“
  • Rimantas KATKEVIČIUS

Po Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų prasidėjo naujas mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos etapas, su kuriuo žmonės sieja ir geresnio gyvenimo lūkesčius.

Pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke Vilija BLINKEVIČIŪTE.

Gerbiama Vilija, Prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė tikslą – sukurti gerovės valstybę ir pateikė pirmuosius siūlymus. Kaip juos vertinate?

Tai, ką pasiūlė Prezidentas, tik nedideli žingsniai gerovės valstybės link. Net ir dėl jų įgyvendinimo laukia nuožmi kova. Gerovės valstybė nesukuriama per naktį. Ir savaime tai neįvyksta.
Pritariu: reikia sąžiningesnės mokesčių sistemos. Reikia naikinti privilegijas, nesąžiningas lengvatas, progresyviai apmokestinti visas pajamas. Nebegali būti taip, kad žmogaus pajamos siekia milijonus, o mokesčių jis sumoka mažiau už mokytoją ar eilinį valstybės tarnautoją. Būkime atviri ir sąžiningi: kol bus tokios privilegijos ir privilegijuotieji, gerovės valstybės nebus.
Bet gerovės valstybė – ne tik pinigai. Tai ir visa, kas lemia žmogaus gyvenimo kokybę – orų gyvenimą užtikrinančios pajamos, patikima socialinė apsauga, lygios galimybės, kokybiškos ir prieinamos užimtumo, švietimo, sveikatos ir socialinės paslaugos ir t. t.
Todėl būtini gerokai platesni politiniai sprendimai. Ir tokie, kurie užtikrintų, kad gerovė būtų kuriama ne tik viename ar keliuose didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje.
Tokią matau valstybę, kurioje žmonėms gyventi gera. Kuriant tokią valstybę nepakanka ir nepakaks trupinių bei pažadų pabarstymo nuo kylančios ekonomikos stalo (kaip daroma dabar). Realybė tokia, kad socialinė pažanga privalo būti vykdoma kartu su ekonomine pažanga arba net sparčiau už ją. O tai reiškia žymų valstybės investicijų didinimą socialinėms paslaugoms, pensijoms, švietimui. Taip pat būtinybę racionaliai panaudoti Europos Sąjungos biudžeto investicijas.

Kokius sprendimus siūlo Europos Parlamentas?

Pirmiausia reikia kuo greičiau įgyvendinti mūsų įsipareigojimus dėl socialinių teisių ramsčio, kuriuos mes priėmėme prieš dvejus metus. Užtikrintos socialinės teisės yra būtina gerovės valstybės sąlyga.
Praėjusią kadenciją Europos Parlamentas balsavo už naujas taisykles dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros; už Europos prieinamumo aktą, kuris reiškia, kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka bus pritaikyta neįgaliesiems; už direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Pradėti veiksmai moterų ir vyrų atlyginimų skirtumui mažinti. Pritarta Vaikų garantijų iniciatyvai.
Labai svarbu apginti 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžetą, už kurį pavasarį jau balsavo Europos Parlamentas. Šiame biudžete numatytos didesnės investicijos į socialinę sritį: 6 milijardai eurų Vaikų garantijų iniciatyvai, dvigubai daugiau lėšų kovai su jaunimo nedarbu, trigubai – programai „Erasmus+", kuri suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties užsienyje. Padidintas ir Europos socialinis fondas, kuris svarbus kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.
Ateityje tikiuosi pritarimo ir siūlymui visoje Europos Sąjungoje įteisinti minimalias pajamas, kurios garantuotų žmonėms apsaugą nuo skurdo: pensijos, atlyginimai, piniginė parama ar vaiko pinigai turi būti tokie, kad neleistų skursti.
Taigi Lietuvai, norinčiai tapti gerovės valstybe, dviračio išradinėti tikrai nereikia. Reikia drąsių ir sąžiningų sprendimų.

Autoriaus nuotr.

           

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vilijai Blinkevičiūtei – vėl atsakingos pareigos Europos Parlamente

    Liepos mėnesio pradžioje darbą pradėjusiame naujajame Europos Parlamente Lietuvos atstovei Vilijai Blinkevičiūtei vėl patikėtos atsakingos pareigos – ji išrinkta Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmąja vicepirmininke. Tai – aukščiausios pareigos, šioje kadencijoje tekusios Lietuvoje išrinktiems europarlamentarams. Dalį praėjusios kadencijos V. Blinkevičiūtė vadovavo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui.

    Pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare Vilija BLINKEVIČIŪTE.

  • Vilija Blinkevičiūtė: „Europos Parlamentas: daugiau lėšų vaikams ir jaunimui“

    Su Europos Parlamento nare, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke socialdemokrate Vilija BLINKEVIČIŪTE kalbėjomės apie Europos Sąjungos aktualijas. Pokalbį pradedame apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

  • Vilija Blinkevičiūtė: „Trupiniai nuo kylančios ekonomikos stalo – dar ne pyragai“

    Europa kreipiama žingsniuoti socialiniu, žmonėms saugesniu ir teisingesniu keliu. Taip apie Europos Parlamento darbą teigė jo narė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, socialdemokratė.

  • Vilija Blinkevičiūtė: „Keliaujant svarbu nepamiršti savo teisių“

    Europos Parlamentas kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) institucijomis yra priėmęs teisės aktų, kurie svarbūs keliaujantiems žmonėms. Ką svarbu žinoti, jei keliaujate po ES ar net už jos ribų? Pokalbis su Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja.

  • V. Blinkevičiūtė: „Dėl pensinio amžiaus didinimo negali būti net kalbų“

    Lietuvoje valdantieji skuba įgyvendinti pensijų ir mokesčių reformą. Kaip šias reformas vertinti ir ko iš jų tikėtis dabartiniams ir būsimiems pensininkams? Vis dažniau kalbama ir apie pensinio amžiaus didinimą. Ką tokiais atvejais valstybėms rekomenduoja Europos Parlamentas?
    Pokalbis su Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, LSDP pirmininko pavaduotoja.

  • Vilija Blinkevičiūtė: „Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai – vis dar per dideli“

    Europos Parlamentas ypač daug dėmesio skiria lyčių lygybei. Teikiami pasiūlymai, kaip didinti moterų ekonominę galią, derinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą, kaip mažinti moterų skurdą.
    Vis dėlto moterims vis dar sunku lygiuotis į vyrus, o moterų darbas dažnai vertinamas per menkai.
    Kodėl vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas nemažėja? Ką daryti, kad situacija keistųsi? Pokalbis su Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:995
Vakar apsilankė:8842
Šią savaitę apsilankė:9837
Šį mėnesį apsilankė:183682
Viso (nuo 2015-02-16):11401529
Šiuo metu naršo:
70
2019-10-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!