Sodinantiems mišką – parama
AktualijosSodinantiems mišką – parama
2019 balandžio 29, Pirmadienis 09:27

Sodinantiems mišką – parama

Sodinantiems mišką – parama

Žemių savininkams nederlingi žemės plotai dažnai kelia galvos skausmą. Sklypų nesinori paversti nenaudojamais, bet ir ką nors užauginti juose sudėtinga. Išeitis – apsodinti plotus medžiais. Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritimi „Miško veisimas“ tai padaryti nesudėtinga. Statistika rodo, kad net 99 proc. paraiškų yra patvirtinamos. Norintys gauti paramą „Miško veisimui“ paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali teikti iki balandžio 30 dienos.

Jaunuolynas vietoje nederlingų kalvų

Lazdijų rajone gyvenančiam Kazimierui Juknai nuosavybės teise priklausanti žemės ūkio paskirties žemė dideliu našumu nepasižymi. Vyras seniai svarstė, kaip nederlingą žemę paversti bent kiek naudinga. Kultūrų, kurioms nereikalinga soti dirva, auginimo galimybė atkrito – sklypai labai kalvoti. Tuomet plotą sugalvojo apsodinti mišku. Galimybė gauti KPP paramą tapo paskata įgyvendinti sumanymą.
„Kad porą ar tris hektarus galėtum apsodinti kokybiškais medžių sodinukais, reikia turėti nemažai pinigų. Pakankamai investicinių lėšų tam neturėjau. Sužinojęs, kad miškui veisti yra galimybė gauti paramą, nusprendžiau teikti paraišką. Iš pradžių kilo nemažai klausimų, tačiau atidžiai perskaičius veiklos srities įgyvendinimo taisykles viskas tapo aišku. Mano džiaugsmui paraiška buvo patvirtinta. Medžių sodinukai jau pasodinti, belieka sulaukti, kada jie taps stipriais medžiais. Apčiuopiamos naudos jaunuolynas kol kas neduoda, tačiau plotas nėra apleistas, jame neželia beverčiai krūmai. Tai labiau investicija į ateitį, kuri bus vertinga jei ne man, tai mano anūkams", – pasakojo pašnekovas.

Miško dydis ir sudėtis

Be to, kaip pastebėjo K. Jukna, miškų veisimas užkerta kelią apleistų plotų plėtrai, jaunuolynai prisideda ir prie kovos su klimato kaita. Kuo miškų plotai didesni, tuo daugiau anglies dvideginio absorbuojama ir sumažinami jo emisijos kiekiai žemės ūkyje bei miškininkystėje.
Nors pareiškėjai mišką dažniausiai veisia nederlingos žemės plotuose, tai nebūtina sąlyga gauti paramą. Svarbiausia, kad vientiso veisiamo miško plotas būtų ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus tam tikrus atvejus, taip pat, kad būtų sodinamos tik vietinės kilmės medžių rūšys, kurių kilmė pagrindžiama kilmės dokumentais. Pageidaujama, kad miškas būtų suprojektuotas taip, kad jo želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių ir ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir 4 dalys liepų.

Tinkamumo kriterijai

Paramos pagal veiklos sritį „Miško veisimas" gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, arba savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Tačiau reikalingus balus surinkti nėra sunku. Pavyzdžiui, visi su paramos paraiška pateikti projektai skirti tik miško žėliniais apaugusiam plotui prižiūrėti, apsaugoti ir ugdyti ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas, gauna 20 balų.
15 balų skiriama, jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – skiriama 15 balų. Tuo atveju, kai visi su paramos paraiška pateikti projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – skiriama 15 balų. Kai miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., pareiškėjui skiriama 10 balų. Pareiškėjams, kurie yra fiziniai asmenys, skiriama 15 balų, juridiniai – 10 balų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

         

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gaus padidintas išmokas miškui įveisti

    Gera naujiena sodinantiems miškus – nuo šio pavasario veisiantiems miškus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą 15-30 proc. padidintos išmokos miškui įveisti, jį prižiūrėti, saugoti ir ugdyti iki 12 metų po įveisimo.

  • Už pasodintą mišką – didesnės išmokos

    Miškai – ne tik mūsų planetos plaučiai, bet ir maitintojai, rengėjai, kuro tiekėjai. Jie valo dirvą, vandenį bei orą ir saugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Be to, anot Utenos rajone gyvenančių ir savo pasodintą mišką puoselėjančių Gražinos ir Zenono Druskių, tai – didžiulė puošmena ir atgaiva širdžiai. Nors grybai bei uogos prieš dešimt metų sutuoktinių pasodintame miške dar neauga, bet, G. ir Z. Druskių teigimu, jame gera pasivaikščioti ir žvilgsniu paglostyti kone kiekvieną savomis rankomis pasodintą bei išpuoselėtą medelį.

  • Stambios miško vagystės užfiksuojamos ir Utenos apskrityje

    Šalies gyventojai bando nemokamai prasimanyti malkų šildymui, todėl tradiciškai padažnėja atvejų, kai fiksuojamos miško vagystės. Tokių pažeidimų netrūksta ir Utenos apskrityje. VĮ Valstybinių miškų urėdija perspėjo, kad į policiją bus kreipiamasi dėl kiekvieno užfiksuoto nelegalaus miško kirtimo ar kito pažeidimo.

  • Miškų valdymo pertvarka pradedama nuo dialogo su kiekviena urėdija

    Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas per rugsėjį ir spalį susitiks su kiekvienos miškų urėdijos darbuotojais ir vietose su jais konkrečiai aptars, kaip vyks valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka ir kaip dirbs miškininkai po jos.

  • Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas

    Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

  • Prie Miškų departamento vairo – Donatas Dudutis

    Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pradėjo vadovauti Donatas Dudutis, laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.
    43 metų Donatas Dudutis – toli gražu ne naujokas ministerijoje. Miškų departamente (tuometėje Žemės ir miškų ūkio ministerijoje) jis pradėjo dirbti 1997-aisiais. Nuo 1999 m. iki 2010 m. vadovavo Miškų ūkio plėtros skyriui, o po to išėjo į privatų verslą.

  • „Agresyvi“ miškų kontrolė užkirto kelią beveik trečdaliui pažeidimų

    Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai jau keletą metų iš eilės vykdo itin aktyvią, kaip patys sako – net „agresyvią", privačių ir valstybinių miškų kontrolę. Net neabejojama, kad tai buvo priežastis, dėl kurios šiemet net 30 proc. sumažėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis.

  • Privačių miškų savininkams atėjo metas deklaruoti ir sumokėti mokesčius

    Aplinkos ministerija primena, kad privačių miškų savininkai ir kiti valdytojai iki liepos 15 d. privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Jei per kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.

  • Uteniškiai pasodino beveik 2 ha miško

    Praėjusį šeštadienį, balandžio 16 dieną, visoje Lietuvoje vyko visuotinė talka – nacionalinis miškasodis, kurio metu šalies gyventojai buvo kviečiami sodinti mišką. Iš viso tokia talka buvo organizuojama 42 miškų urėdijose, tarp kurių buvo ir Utenos.

  • Nacionalinio miško sodinimo šventė kviečia į Vyžuonų girininkiją

    Balandžio 16 dieną, šeštadienį, 11 valandą visoje Lietuvoje šalies gyventojai kviečiami į Nacionalinį miškasodį. Miškininkai tikisi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti apie 100 hektarų ateities miškų.
    Iki Nacionalinės miško sodinimo šventės liko vos kelios dienos, tačiau uteniškiai kol kas neskuba raitotis rankovių ir ruoštis šiai pirmą kartą šalyje organizuojamai šventei po atviru dangumi. Miškininkai ragina paskubėti ir prisijungti prie siekiamo rekordo.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6812
Vakar apsilankė:7335
Šią savaitę apsilankė:55528
Šį mėnesį apsilankė:122257
Viso (nuo 2015-02-16):11092988
Šiuo metu naršo:
89
2019-09-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!