R. Paksas. Dešimtmetis Europos Parlamente: kad ES taptų NES – Naująja Europos Sąjunga
AktualijosR. Paksas. Dešimtmetis Europos Parlamente: kad ES taptų NES – Naująja Europos Sąjunga
2019 balandžio 23, Antradienis 08:45

R. Paksas. Dešimtmetis Europos Parlamente: kad ES taptų NES – Naująja Europos Sąjunga

R. Paksas. Dešimtmetis Europos Parlamente: kad ES taptų NES – Naująja Europos Sąjunga

Gegužės pradžioje Lietuva minės penkioliktąsias šalies įstojimo į Europos Sąjungos metines. Jau beveik dešimt metų dirbu vienoje iš didžiausių ir svarbiausių jos institucijų – Europos Parlamente ir turiu pastebėti, kad per tuos metus ir pati ES, ir jos parlamentas, gerokai pasikeitė. Deja, mano vertinimu, ne į gerąją pusę.

Europos Sąjunga nuolat tolsta nuo savo idėjos – būti suverenių ir nepriklausomų valstybių bendrija. Per tą dešimtmetį mačiau, kaip vis labiau ryškėja globalizacijos šalininkų ir pasaulinio kapitalo atstovų pastangos visuomenei siekiančią tarnauti politiką paversti jų interesų tarnaite.

Tam pasipriešinti bandantys politikai vis dažniau menkinamai vadinami populistais, marginalais, euroskeptikais.
Per tą dešimtmetį Europoje ir pasaulyje kilo žmones gerokai nuskurdinusi ekonomikos krizė. Nors visi sako, kad ją sukėlė neatsakingi ir savanaudiški bankininkų veiksmai, tačiau, mano įsitikinimu, tikrieji krizės kaltininkai – nuo visuomenės nusisukę bei į stambųjį kapitalą, tarp jų ir bankus, atsisukę ir šių interesams atstovaujantys politikai.
Būtent jiems tenka atsakomybė ir dėl Europoje kilusios nelegalios migracijos bangos. Reikia pripažinti, kad visi karai ir konfliktai kyla būtent dėl politikų nesusikalbėjimo ir masinis migrantų antplūdis į ES gimė ne iš politikų mielaširdystės ar atjautos, bet kaip pigios darbo jėgos poreikio išdava. Ir akivaizdu, kad didelė dalis tų migrantų į Europą atskubėjo anaiptol ne dėl darbo.
Europos Sąjungos institucijos į prastesnę pusę keitėsi taip, kad mums Europos Parlamente teko ilgai įrodinėti, jog Ignalinos atominės uždarymui privalo skirti tiek lėšų, kiek buvo suderėta nuo pat pradžių.
Įrodyti, kad Lietuvos ūkininkams priklauso tokios pat išmokos kaip kitų Europos valstybių žemdirbiams, deja, kol kas taip ir nepavyko. Pastaruoju metu, didžiosioms valstybėms bandant „prastumti" vadinamąjį Mobilumo paktą, tenka įrodinėti, kad jos užsiima protekcionizmu ir iš rinkos stengiasi išstumti mažesnių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, krovinių pervežėjus automobiliais.
Niekaip nesibaigiantis ir į nežinomybę daugelį žmonių įstūmęs „Brexit" iš tiesų gimė ne dėl to, kad keletas politikų neva apgavo Didžiosios Britanijos žmones. Jis yra vis prastėjančios Europos Sąjungos politikos išdava.
Senoji Anglija pirmoji pasakė „ne" nesiskaitymui ir siekiams vis labiau riboti valstybių suverenumą. Apie tai nuolat vis garsiau prabyla ir Vyšegrado šalys, Italija, net Austrija. Jų nepasitenkinimas tik augs, jei ir toliau ES valdantieji rinksis globalizmo ir tik jų viršenybės, kurią iš tiesų neatsakingi politikai bando visuomenės sąmonėje įtvirtinti kaip teisės viršenybę, principais.
Opūs klausimai visoje ES yra socialinė atskirtis, nedarbas, euro zonos problemos. Šiose srityse daugelį metų nesprendžiamos problemos sukūrė tokią situaciją, kad darbo nuolat neturi kone kas dešimtas darbingas ES gyventojas, ant skurdo ribos gyvena kone kas penktas.
Aš paminėjau tik keletą priežasčių, dėl kurių būtina nedelsiant reformuoti Europos Sąjungą. Jų yra gerokai daugiau. Tačiau ir šių tikrai užtenka, kad ES taptų NES - Naująja Europos Sąjunga. Nes kitaip neliks ES. Nes bendrija privalo tapti vienodai teisinga ir pagarbi visų Europos šalių žmonėms. Tai – jos išlikimo garantas.

Tegul artėjanti graži Velykų šventė įkvepia ir suteikia vieniems noro ir jėgų pasikeisti, o kitiems – jėgų pakeisti visus keistinus dalykus. Tegu Jus kasdien lydi gera nuotaika ir nuoširdus žodis. Lai šios šventės dvasia padrąsina ir padeda gyventi ir kurti.


 

Europos Parlamento nario, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininko, Prezidento Rolando Pakso veiklos EP 2014-2019 metais statistika:

Europos Parlamento plenarinių sesijų metu pasisakė 415 kartų.
Teisės aktų projektuose pateikė 772 pakeitimus, 186 pasiūlymus dėl rezoliucijų.
Raštu po balsavimų pateikė 662 paaiškinimus, Europos Komisijai pateikė 68 klausimus.
Parengė 2 Europos Parlamento pranešimus, buvo 39 pranešimų ir 14 nuomonių šešėliniu pranešėju.
Europos Parlamento narių veiklą analizuojančio ir vertinančio tinklapio www.mepranking.eu duomenimis, pagal aktyvumą R. Paksas yra 217 iš 750 parlamentarų (3 iš 11 Lietuvos atstovų EP).

        

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa"

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • R. Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos

    Dešimti metai Europos Parlamento salėje turiu galimybes tiesiogiai girdėti bei matyti įvairių valstybių prezidentų ir premjerų pasisakymus, Europos Sąjungos institucijų vadovų ir komisarų kalbas. Ir kuo daugiau jų išgirstu, tuo daugiau klausimų be atsakymų kyla.

  • R. Paksas. Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungai

    Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus – tai pasakymas, kuris jau yra tapęs kliše Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje. Pabandykime ją pakeisti: ES išgyvena prastą laiką, kurį prisišaukė jos vadovai ir politikai. Apie tai EP sesijoje Strasbūre kalbėjo ir Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas, drąsiai įvertinęs situaciją Prancūzijoje, kurioje keletą savaitgalių liepsnojo barikados.

  • R. Paksas. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems

    Kodėl kiekvieno finansavimo laikotarpio pabaigoje, po milijardinių investicijų, skurdo rizikos rodikliai tampa vis didesni? – kalbėdamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, retoriškai klausė EP frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas. Nuo to ir pradėjome pokalbį su europarlamentaru.

  • Rolandas Paksas: „Europos laukia sunkūs iššūkiai dėl jos ateities“

    Pasibaigus vasarai ir visuotinėms atostogoms Europos Parlamentas pradeda dar vieną sesiją. Nuo 2009 metų Lietuvai EP atstovaujantis Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas sako, kad artimiausia Europos Parlamento veikla parodys, kuriuo keliu suks Europa – totalitarinės „demokratijos“, kai valstybės pastatomos į tam tikrą tarnystės pozą, ar į Europos Sąjungos krypties iš federalizmo į tautų Europą pasikeitimą.

  • R. Paksas. Europos Sąjungos parama: kas pažiūrės dovanotam arkliui į dantis?

    Prasidėjusios diskusijos dėl naujo 2020-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto ir paramos paskirstymo bendrijos narėms yra gera proga pažvelgti šiek tiek plačiau ne tik į pinigų dalijimo principus, bet ir mūsų pačių supratimą apie kai kuriuos pastarųjų metų reiškinius.

  • R. Paksas. Kokia vieninga politika, jeigu keli susitaria ir daro, ką nori?

    Raketų smūgiai anaiptol neišsprendžia problemos. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas. Tokią savo poziciją jis išsakė Europos Parlamento sesijoje, kurioje svarstytas Sirijos klausimas bei prieš ją su-rengta trijų valstybių karinė ataka.

    R. Pakso įsitikinimu, po tokių veiksmų turėtų būti skubiai sušaukta Europos Vadovų Taryba, kuri privalėtų tinkamai įvertinti dviejų bendrijos narių atliktus Jungtinių Tautų mandatu nesankcionuotus karinius veiksmus.

  • R. Paksas. Bauginami grėsmėmis iš Rytų, net nepastebėsime, kada Vakarai užims Lietuvą

    Dešimtus metus Europos Parlamente dirbantis Prezidentas Rolandas Paksas, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, sako, kad pastaraisiais metais vis stiprėjant Europos Sąjungos centralizavimo nuostatoms, Lietuvos visuomenei ir juos atstovaujantiems politikams labai svarbu susitarti dėl mūsų valstybės ir esminių šalies valstybingumo išsaugojimo principų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5688
Vakar apsilankė:6484
Šią savaitę apsilankė:51275
Šį mėnesį apsilankė:171742
Viso (nuo 2015-02-16):11389589
Šiuo metu naršo:
77
2019-10-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!