Ugniagesiai įspėja: tvarkydami aplinką elkimės atsakingai
AktualijosUgniagesiai įspėja: tvarkydami aplinką elkimės atsakingai
2019 kovo 26, Antradienis 09:59

Ugniagesiai įspėja: tvarkydami aplinką elkimės atsakingai

Ugniagesiai įspėja: tvarkydami aplinką elkimės atsakingai

Utenos rajono ugniagesiai su nerimu laukia pavasario orų sausojo periodo, kurio metu prasideda pernykštės sausos žolės gaisrai. Paprastai tokių gaisrų kyla, kai gyventojai imasi įvairios ūkinės veiklos savo gyvenamojoje aplinkoje, sodybose, sodų bendrijose.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai sausą pernykštę žolę žemių savininkai ar naudotojai uždega tyčia, manydami, kad nudegusiuose pievų plotuose greičiau sudygs šviežia žolė, o vasaros metu ją bus lengviau nušienauti. Tačiau žmonės nesusimąsto, kad liepsna per degančią sausą žolę plinta labai greitai ir ją suvaldyti paprastai būna labai sunku. Pievoje įsismarkavusios liepsnos pasiekia žmonių sodybas, taip sunaikindamos jose esančius pastatus bei kitą turtą. Kartais tokiuose gaisruose žūsta ir patys gaisrą sukėlę ar jį gesinti bandę žmonės. 2018 metais Utenos rajone kilo 152 gaisrai, 58 iš jų – atvirose teritorijose (3 miške, 45 – pievose, 1 – ražienoje, 9 – kitose atvirose teritorijose).

Dalį šių gaisrų sukėlė gyventojai, tyčia padegę sausą pernykštę žolę, dalį – su ugnimi išdykavę vaikai, tačiau dažniausiai pievų gaisrų kyla dėl netyčinės žmonių veiklos – nuo be priežiūros paliktos besikūrenančios laužavietės ar ne vietoje numestos neužgesintos nuorūkos. Kartais pievose sausos žolės gaisrų kyla žmonėms tvarkant teritoriją ir neatsakingai deginant sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės laukininkystės ir daržininkystės atliekas, senų šiaudų ritinius, šakas ir pan. Jei minėtos atliekos deginamos laužavietėje, aplinkui kurią yra nepjautos sausos žolės plotų (dažnai tai daroma ir pučiant stipriam vėjui), kyla labai didelė tikimybė, kad nuo menkiausios kibirkšties, pakilusios iš laužo, užsidegs ir aplink laužavietę esanti sausa žolė. Tokie aplinkos tvarkytojai, stovėdami prie pat laužo, pastebi, kad už kelių ar net keliolikos metrų nuo laužavietės pradeda degti sausa žolė, tačiau degančios žolės gaisro užgesinti patys nebepajėgia ir kviečia ugniagesius. Jei dėl tokio aplinkos tvarkymo gaisras išplinta, o jo metu būna sunaikinamas svetimas turtas, tai žmogui, kuris norėjo susitvarkyti aplinką, gali tekti atlyginti ir materialinius nuostolius, ir gamtai padarytą žalą.
Asmenims, specialiai padegusiems nenupjautos ir nesugrėbtos sausos žolės plotus, gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Padegus sausos žolės plotus nuo netinkamai kūrenamo laužo asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų.
Tvarkant aplinką ir norint sudeginti sugrėbtos sausos žolės, nukritusių medžių lapų atliekas, sausas šakas ar kitus surinktus (sugrėbtus) krūvose augalus, tai galima daryti tik kaimo vietovėse, ne arčiau kaip 30 m atstumu iki bet kokio statinio ir degių medžiagų sandėliavimo vietų (minėtas atliekas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose). Aplink kūrenamas atliekų krūvas neturi būti sausos nenupjautos žolės (tai daryti būtų saugiausia suartoje dirvoje), kūrenimui turi būti pasirinkta nevėjuota diena. Deginimas turi būti nuolat stebimas (rekomenduotina, kad stebėtojas turėtų nors ir pačių primityviausių ugnies gesinimo priemonių), baigus kūrenimą smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir panašiai. Ruošiant maistą atviroje teritorijoje, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.
Degančius nedidelius, neaukštos žolės plotelius galima užgesinti liepsną užplakant šakomis, užpilant vandeniu ar žemėmis, užtrypiant kojomis. Gesinant degančios žolės plotus negalima artintis prie liepsnos prieš vėją. Jeigu visgi gaisro nepavyko išvengti, apie jį nedelsiant praneškite Bendrajam pagalbos centrui (tel. 112) ir imkitės visų įmanomų priemonių gaisrui gesinti, saugodami savo ir kitų sveikatą, gyvybę bei turtą.

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos PGT inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais

    Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

  • Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

  • Praėjusių metų gaisrai: skraidantys dujų balionai ir pelenais virtę pastatai

    Pernai šalyje kilo beveik 12 tūkstančių gaisrų. Daugelis jų – skaudžios netektys, prarastas turtas, o neretai ir viltis. Ugnis pasiglemžė ne tik gyventojų namus, bet ir 86 gyvybes.

  • Praėjusieji metai Utenos apskrityje pareikalavo aukų

    Per 2017 metus ugniagesiai Utenos rajono savivaldybėje skubėjo gesinti 113 gaisrų, kuriuose žuvo du žmonės. 2016 metais gaisrų buvo daugiau – 129, ugnis pasiglemžė vieną gyvybę, traumuoti buvo du žmonės.

  • Ugnis vis dažniau siaubia gyvenamuosius namus

    Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1 442 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 15,4 proc. Gaisruose žuvo 31 žmogus (2016 m. – 37), iš jų 2 vaikai (3), o 32 gyventojai (46) patyrė traumų.

  • Ugniagesiams darbo parūpina pilnas mėnulis

    Lietuvoje veikia valstybinė priešgaisrinė apsauga ir savivaldybių ugniagesių komandos, kurios užtikrina priešgaisrinį saugumą kaimo vietovėse. Pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimo organizavimą ir gaisrų prevenciją remiantis teisės aktais tenka valstybinei priešgaisrinei apsaugai, o savivaldybių ugniagesių komandų funkcijos yra tik pagalbinės. Kaimo vietovėse budintys ugniagesiai nėra aprūpinti kvėpavimo aparatais, todėl neprivalo eiti į atvira liepsna degančias ar uždūmintas patalpas, dirbti su sveikatai kenksmingomis medžiagomis ir pan. „Utenos diena" domėjosi, kokia yra Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų kasdienybė. Šįsyk – įspūdžiai iš Daugailių ir Tauragnų.

  • Savaitgalio gaisrai niokojo žmonių turtą

    Praėjusį savaitgalį, sausio 27–29 dienomis, siautėjusi ugnis Utenos apskrities gyventojams atnešė nemenkų nuostolių: degė pirtys, automobiliai, namai, ūkiniai pastatai. Apie tai informavo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai.

  • Per pirmąsias Naujųjų metų dienas ugnis jau pasiglemžė trijų žmonių gyvybes

    Pernai gaisruose žuvo 101 žmogus, 30 iš jų  – dėl neatsargaus rūkymo. Šiemet dėl šios priežasties ugnis jau pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę, manoma, kad kitų dviejų žmonių žuvimo priežastimi taip pat galėjo būti neatsargus rūkymas. Sausio 2-os naktį vienas žmogus dėl šios priežasties žuvo  Lazdijų rajone, Šlavantų kaime. Kai buvo iškviesti ugniagesiai, namas jau degė atvira liepsna. Jo viduje rastas apdegęs vyro kūnas.

  • Gaisras daugiabutyje – pavojus visiems jo gyventojams

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje jau kilo 9 447 gaisrai, iš jų 646 – daugiabučiuose. Daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniuje – net 199, Kaune – 96, Panevėžyje – 31. Jų metu žuvo 20 gyventojų, 62 buvo traumuoti. Pagrindinės tokių gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

  • Javapjūtės pabaiga: savaitgalį degė 8 kombainai

    Šalyje – javapjūtės įkarštis. Ūkininkai skuba nuimti paskutinį javų derlių. Intensyvaus darbo ritmo neatlaiko ir jų technika. Vien per savaitgalį laukuose užsidegė net 8 kombainai. Iš viso per rugpjūčio mėnesį jų degė 13.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2083
Vakar apsilankė:5009
Šią savaitę apsilankė:2083
Šį mėnesį apsilankė:138633
Viso (nuo 2015-02-16):10426296
Šiuo metu naršo:
84
2019-06-17
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!