UTENOS MISIJA – REGIONINIS TRAUKOS CENTRAS

Gerb. mere, baigiasi Jūsų ketvirtoji kadencija. Kaip jaučiatės kandidatuodamas penktą kartą?

Jaučiuosi tvirtai. Ne, ne todėl, kad būčiau užtikrintas, jog laimėsiu tiesioginius mero rinkimus, – tai žmonių apsisprendimo reikalas. Tvirtybės man suteikia mano, kaip savivaldybės mero, 16 metų patirtis, leidžianti ne tik pasverti nuveiktus darbus, bet ir pastebėti spragas, plyšius, kuriuos artimiausiu metu reikėtų užkamšyti ir užlopyti.

Kaip tai atsispindi Jūsų, kaip kandidato į savivaldybės merus, rinkimų programoje?

Pirmiausia aš akcentuoju Utenos, kaip regiono centro, misiją. Ta misija – tapti regioniniu traukos centru visomis prasmėmis – ir pramonės, ir verslo, ir sveikatos, ir švietimo, ir kultūros, ir sporto, ir turizmo, prioritetine tvarka stiprinant pramonės, verslo plėtros, investicijų pritraukimo ir paramos jaunai šeimai politiką. Žodį ,,stiprinti” vartoju todėl, kad daugybė „namų darbų” minėtose srityse jau atlikta: prieš keletą metų patvirtinti miesto ir rajono teritorijų bendrieji planai, kuriuose numatytos pramonės plėtros ir komercinės zonos; inventorizuoti visi žemės sklypai, tinkantys investicijoms pritraukti, ir jiems parengti arba rengiami investiciniai paketai; savivaldybės taryba yra patvirtinusi vienas solidžiausių ir dosniausių šalyje Investicijų į gamybos ir kitos paskirties objektus skatinimo taisykles bei Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programą; pradėtos Pramonės parko steigimo procedūros.
Be to, šios kadencijos taryba 2018 m. patvirtino Nedarbo, emigracijos mažinimo Utenos rajone programą ir Šeimos stiprinimo aprašą, kuriame numatyta iš savivaldybės biudžeto finansiškai remti jaunas šeimas, įsigyjančias arba nuomojančias būstą Utenoje.

Problemų užtenka ir savam kieme – kam dar užsikrauti ant pečių ir viso Rytų Aukštaitijos regiono bėdas?

Tai pasenęs požiūris: kiekviename rajono centre ar miestelyje neįsteigsime Pramonės parkų, nepristatysime gamyklų, nesukursime modernios ir šiuolaikiškos sporto infrastruktūros, neišlaikysime didelių, pustuščių ligoninių ir pan. Vadinasi, iš regiono pakraščių ir toliau į didmiesčius bei užjūrius bėgs jaunos šeimos. O kodėl jų nesustabdžius Utenoje? Juk iš to daugiausia laimėtų Utena – čia vietos verslui ir investuotojams netrūktų darbo jėgos, čia būtų pilnos mokyklos, augančiam miestui reikėtų vis daugiau ne tik viešųjų, bet ir verslo paslaugų. Be to, stiprus, tvirtai ant kojų stovintis regiono centras suteiktų plačių galimybių ir mūsų rajono žmonėms – jiems nebereikėtų ieškoti laimės svetur.

Kaimai, miesteliai tuštėja ir Utenos žemėje. Ar yra būdų pristabdyti šią tendenciją?

Darbo vietų kaimuose ir miesteliuose dirbtinai neprikursime. Šiuo požiūriu vienintelė išeitis – skatinti vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias socialines, kultūros ir kitas paslaugas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Gražių pavyzdžių jau turime – reikia ir toliau judėti šia kryptimi.
Be to, kaimai ir miesteliai tuštėja ir dėl kitos priežasties – ten gyvenantys žmonės negauna kokybiškų socialinių, kultūros, švietimo paslaugų, o ir teikiamos paslaugos tarp kaimiškų seniūnijų yra pasiskirsčiusios netolygiai. Štai kodėl aš savo rinkimų programoje siūlau ne tik plėsti dienos centrų, jaunimo erdvių tinklą kaimiškose vietovės, bet ir patvirtinti savivaldybės taryboje socialinių, kultūros, sveikatos paslaugų prieinamumo bei kokybės standartus. Kaip sakoma, prieš viešąsias paslaugaus visi turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kur – Kuktiškėse, Daugailiuose ar Saldutiškyje – gyvena.

Pastaraisiais metais dėl mažų atlyginimų šalyje piketavo kultūros darbuotojai, medikai, streikavo mokytojai. Kaip prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti savivaldybė?

Atlyginimų mokytojams dydis – tikrai ne savivaldos kompetencija. Antra vertus, mokytojai – didžiausia ir svarbiausia mūsų inteligentijos bendruomenė, todėl savivaldybė neturėtų nusišalintinuo jų problemų sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, savo programoje siūlau artimiausiu metu iš kompetentingų asmenų sudaryti nuolatinę komisiją ar darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir ugdymo turinio tobulinimo.
Esu įsitikinęs, kad ir kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų – socialinių, sveikatos, kultūros – darbuotojai jaustųsi saugesni, jei jiems atlyginimai būtų keliami ne pagal principą – kas ir kada juos prisimins, o remiantis ilgalaike atlyginimų didinimo strategija. Toks siekis taip pat rado vietos mano rinkimų programoje.

Niekas nesiginčija, kad reikia kelti atlyginimus biudžetininkams. Tik iš kur gauti šiam tikslui lėšų?

Juokaujama, kad pinigai auga ant medžių tik tiems, kurie yra opozicijoje. O jei rimtai – tai dalį savivaldybės biudžeto lėšų būtų galima atlaisvinti sparčiau atsisakant nereikalingo savivaldos funkcijoms nekilnojamojo turto, racionalizuojant biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą, patikint kai kurias viešąsias paslaugas teikti verslui bei bendruomenėms.

Jus, kaip LSDP kandidatą į savivaldybės merus, remia dar trijų politinių jėgų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Lietuvos laisvės sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas” – Utenos rajono skyriai. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

Situacija Utenoje iš tiesų yra unikali visos šalies mastu – trys rimtų politinių jėgų rajono skyriai neiškėlė savo kandidatų į rajono merus, bet parėmė socialdemokratų kandidatą į merus. Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, feisbukuose, redaktorių skiltyse pasipylė gandai, spėlionės – ir kiekvienas tai darė pagal savo sugedimo laipsnį. Visiems ir viskas būtų normalu, jei, artėjant rinkimams, buvę ilgamečiai politiniai partneriai drabstytųsi purvais ir kaišiotųsi špygomis. Priešingas atvejis – įtartinas, suokalbiškas ir pan. Aš taip nemanau: esu įsitikinęs, kad kova dėl valdžios postų negali būti savitikslė – valdžia pirmiausia reikalinga tam, kad įgyvendintum savo idėjas, programas, atitinkančias rajono žmonių problemas ir lūkesčius. Džiugu, kad pas mus dar yra politikų ir politinių jėgų, kurios tai supranta.

Pasitikėjimas vieni kitais yra politinės brandos ir kultūros požymis. Visgi, kaip Jūs žadate atsilyginti už tą Jums parodytą pasitikėjimą?

Aišku, už tą pasitikėjimą, jei būsiu išrinktas, man teks atidirbti – turėsiu įgyvendinti visų keturių paminėtų partijų rinkimų programas. Bet man tai nekelia galvos skausmo, kadangi tose partijų skyrių programose yra daugybė gražių ir rajono žmonėms svarbių darbų, kuriems pritariu ir aš.

Lietuvoje kaip grybų po lietaus pridygo rinkimų komitetų. Vienas susibūrė ir Utenoje. Kas tai per dariniai?

Lietuva išrado naują demokratijos plėtros modelį – pakeisti partijas rinkimų komitetais. Į tuos komitetus buriasi pabėgėliai iš įvairių politinių jėgų. Pagrindinė rinkimų komitetų kūrimosi priežastis – partijos nepopuliarios, be to, vienoje rinkimų apygardoje jos gali iškelti tik po vieną kandidatą į merus. O norinčių kandidatuoti į merus labai daug. Tai padaryti šiandien labai paprasta: prisikalbini vieną kitą dešimtį buvusių socialdemokratų, liberalų, konservatorių, dar vieną kitą bedarbį, giminę, surenki juokingai mažą skaičių gyventojų parašų – štai ir yra rinkimų komitetas Ką čia bepridursi… Galiu tik su ironija pastebėti, kad kiekvienas Utenos daugiabutis galėjo suburti savo rinkimų komitetą – tokiu atveju turėtume per tris šimtus kandidatų į rajono savivaldybės merus.

Rinkimų kampanija be nusišnekėjimų – ne rinkimų kampaniją. Ar su tuo sutinkate?

Nusišnekėjimų reitingų viršūnėje yra du teiginiai: vienas iš jų – esą, rajono savivaldybė praskolinta, antras – Utenos pastaraisiais metais nepasiekia privačios bei užsienio investicijos, čia neinvestuojama į naujų darbo vietų kūrimą.

Galiu patikinti rajono žmones, kad savivaldybė neviršija jai įstatymų leidžiamų skolinimosi limitų. Taip, esame skolingi per 8 mln. Eur, tačiau pasakius „a” reikėtų pasakyti ir „b”: nebūtų tos skolos –neturėtume Utenoje daugiafunkcio sporto centro, modernios bibliotekos, šiuolaikiško stadiono, renovuotų gimnazijų ir dar daugelio kitų dalykų.
Nebevarginsiu kalbomis apie į Uteną pritrauktas investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą – jau pasirodė atskira knygele išleista Utenos rajono savivaldybės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pateikiami skaičiai bei faktai, rodantys, kad ir pagal šias sritis esame geriausiųjų savivaldybių dvidešimtuke.

Šių metų pradžioje Panevėžio apygardos teismas pripažino Jus kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės neturtinės žalos. Gal tokiu atveju Jūs nebegalite kandidatuoti į savivaldybės merus?

Teismo nutartis nėra įsigaliojusi, kadangi aš padaviau apeliaciją. Šiandien, nepažeisdamas įstatymų, aš galiu kandidatuoti ir kandidatuoju į savivaldybės merus.
Kviečiu nekreipti dėmesio į mano politinių konkurentų skleidžiamus gandus. Kartu nuoširdžiai prisipažįstu, kad gimtojo krašto žmonių palaikymas per šiuos rinkimus man, kaip žmogui, bandančiam apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, būtų labai svarbus.

Ačiū už pokalbį.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos sąskaitos Užsk. Nr. U05/0208

       

                     

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas