AktualijosUtenos gyventojai dalyvavo apklausoje: paaiškėjo jų nuomonė
2018 spalio 10, Trečiadienis 14:25

Utenos gyventojai dalyvavo apklausoje: paaiškėjo jų nuomonė

Utenos gyventojai dalyvavo apklausoje: paaiškėjo jų nuomonė

39 proc. Utenos apskrities daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo 60-tyje šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės visoje Lietuvoje išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o Utenos apskrityje šis skaičius siekė net 39 proc. Šioje apskrityje socialinio būsto kaimynystei prieštaraujančių žmonių skaičius yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje. Zarasuose socialinio būsto kaimynystės nepanoro 56 proc., Molėtuose – 48 proc., Visagine – 42 proc., Ignalinoje – 38 proc., o Utenoje ir Anykščiuose – 24 proc. gyventojų.

Socialiai remtinas = asocialus?
Eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė sako, kad jis aiškiai atskleidė ir „įgarsino", kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje.

„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas" ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas", – sakė L. Kašubienė, pridurdama, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja", „visi politikai vagys", „kitur gyvenimas tikrai geresnis" parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą. Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visuomet lengviau nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio", – sako psichologas.

Neigiama asmeninė patirtis
Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties.

„Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą"; „Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą"; „Viename tokiam bute gyvena 17 kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia"; „Turėjom problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuokliai, visą parą vyko „diskotekos", daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją", – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai.

Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta.

„Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus – brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai. Visgi reiktų nenuleisti rankų nematant greito rezultato. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai", – paaiškino psichologas P. Rakštikas.

Daug erdvės pokyčiams
Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą.

„Jeigu jauna šeima – nieko prieš", „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Svarbiausia, kad ne narkomanai", „Jeigu kokie vargšai lietuviai, tada gal ir nieko, bet tik ne prasigėrę, ne romų tautybės ar pabėgėliai", – išimtis dėl kaimynystės dėstė daugiabučių gyventojai.

Pasak L. Kašubienės, tokie atsakymai rodo, kad erdvės pokyčiams yra.

„Socialinio būsto gyventojai yra visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad „rūšiavimas" ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė mūsų socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų", – pažymėjo L. Kašubienė.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2 000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas.

Apie 60-tyje savivaldybių vykusį tyrimą
Liepos-rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po du daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.

Centrinės projektų valdymo agentūros inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Savivaldybės galės greičiau padėti žmonėmis, kuriems reikalingas socialinis būstas

    Lietuvos Seimui pateikti Vyriausybės siūlymai sudaryti sąlygas savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tokia tvarka būtų palanki ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti.

  • Savivaldybėms –parama socialiniams būstams įsigyti

    Savivaldybės gali jau visu pajėgumu vykdyti socialinio būsto plėtros programą – finansų ministrė Rasa Budbergytė, laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas, pasirašė įsakymus skirti finansavimą dar 28 savivaldybėms. Jau pasirašyti 45 tokie sprendimai, tai reiškia, kad tiek savivaldybių turi lėšų socialiniams būstams pirkti ar rekonstruoti. Iš viso Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri prižiūrės projektų įgyvendinimą, yra įvertinusi 57 savivaldybių paraiškas.

  • Socialinė parama būsto neturinčioms varganoms šeimoms – nepigu, bet būtina

    Pastaraisiais dešimtmečiais šalies gyventojų būsto rinkoje vyko dideli poslinkiai. Jei sovietiniais laikais daugiabučiai namai ir juose esantys butai buvo laikomi gerovės viršūne, tai šiandien juose gyvena jau arba senyvi, arba nesugebėję kažkaip prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų ir naujų technologijų reikalavimų žmonės. Daugelis persikėlė į individualius arba naujos statybos visai kito planavimo namus bei butus. Tačiau dar liko nemažai žmonių, kuriuos netgi primityvių būstų totalinė privatizacija paliko be pastogės. Jiems būtinai reikalinga valstybės, savivaldybių parama.

  • Nuo šiol visiems socialinių būstų nuomininkams – vienodos sąlygos

    Vyriausybei pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui patvirtinti socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą, nuo šiol sudarydamos socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais galės vadovautis visos šalies savivaldybės.

  • Rajono savivaldybė žada įsigyti penkis socialinius būstus

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui paskirstyti savivaldybėms 11,9 milijono litų socialiniam būstui įsigyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, jau šiemet daugiau kaip 300 asmenų ar šeimų gaus socialinį būstą, nes metų pradžioje soc. būstui įsigyti buvo skirta 18,25 mln. litų, o dabar savivaldybes pasieks kone 12 milijonų litų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2078
Vakar apsilankė:3275
Šią savaitę apsilankė:8392
Šį mėnesį apsilankė:41494
Viso (nuo 2015-02-16):9206056
Šiuo metu naršo:
66
2018-11-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!