Mero byloje – vėl nežinomybė
AktualijosMero byloje – vėl nežinomybė
2018 rugsėjo 22, Šeštadienis 08:01

Mero byloje – vėl nežinomybė

Mero byloje – vėl nežinomybė
  • Vytautas RIDIKAS
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kaip „Utenos dienai“ pranešė Panevėžio apygardos teismo Teismo pirmininko tarnybos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su visuomene ir žiniasklaida) Jolita Gudelienė, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, kuris nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kaltinimus Utenos rajono savivaldybės merui Alvydui Katinui ir buvusiai tuometinio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei, kurie susiję su bendrovės „Utenos melioracija“ atliktu privataus gyvenamojo namo remontu, Prezidentės dekretu šią savaitę atleistas (išėjo į pensiją) iš teisėjo pareigų.

„Utenos dienos“ žiniomis, teisėjui buvo likę parašyti tik šios bylos sprendimą, tačiau taip nutiko, kad byla vėl kuriam laikui įstrigs, nes ji perduota nagrinėti kitam teisėjui Valdui Ciesiūnui, kuris su ja turės susipažinti iš naujo. Meras, paklaustas apie šią situaciją, apgailestavo, kad taip nutiko. „Naujas teisėjas bylą gali pradėti nagrinėti iš naujo. Ir vėl naujos išlaidos, naujos problemos, o pati byla vėl gali užsitęsti dar metams“, – aiškino meras, kuris neabejotinai kitais metais vėl dalyvaus mero rinkimuose. Tokia nežinomybė, anot jo, neguodžia ir skatina susimąstyti apie mūsų teisėsaugos kompetenciją.

Paskutinis teismo posėdis, kuriame meras dalyvavo, įvyko šių metų birželio mėnesio pabaigoje. Vėliau buvo ilga pertrauka, po kurios posėdžiai turėjo būti atnaujinti rugsėjo mėnesį. Tačiau teisėjui išėjus į pensiją viskas vėl įstrigo.

Dar birželio mėnesį merą A. Katiną prokuratūra prašė pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skirti jam 18 tūkst. 800 eurų baudą. Taip pat buvo siūloma merui atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas trejiems metams. Tuo metu bylą dėl prekybos poveikiu prokuratūra siūlė nutraukti, nes sueina patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

Prieš kurį laiką „Utenos diena“ jau rašė, kad, kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos (Dž. Žiugždienės, kaip Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės, palankumo ateityje), pareikalavo, kad bendrovė „Utenos melioracija" neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei ir jos dukrai priklausantį privatų gyvenamąjį namą, esantį Utenos rajone. Atliktų remonto darbų kaina siekė kiek daugiau nei 6,5 tūkst. eurų. Šią sumą prokuratūra prašo konfiskuoti iš Dž. Žiugždienės. Mero advokatas Linas Kuprusevičius teismo prašė visiško išteisinimo pagal abu kaltinimus. Jau teisme paaiškėjo, kad meras nereikalavo neatlygintinai suremontuoti namą. Beje, tą patvirtino ir visi apklausti proceso dalyviai, teigdami, kad jų niekas nieko nereikalavo. Teisme buvo išklausytas ir slaptas bendrovės direktoriaus ir darbuotojo pokalbio įrašas, kuriame bendrovės vadovas sako sulaukęs prašymo: „Man buvo prašymas." Šį teiginį direktorius pakartojo net keturis kartus, tačiau meras kaltinamas, kad pareikalavo. Ne kartą apie bylą su „Utenos dienos" žurnalistu kalbėjęs meras tvirtino, kad yra didelis skirtumas tarp prašymo ir reikalavimo. Tačiau, anot mero, prokuroras apie tai nenori girdėti. Ir advokatas ne kartą teisme aiškino, kad pasitaiko, jog meras, pavyzdžiui, prašo verslininkų neatlygintinai suremontuoti namą po gaisro, tačiau bylos dėl to nekeliamos. Advokatas L. Kuprusevičius visą laiką tvirtino, kad šioje byloje pasigenda logikos. „Galima teisti žmones, kai yra už ką teisti, o ne kai reikia galvoti, už ką teisti. Aš būdamas prokuroru tokių bylų nesiųsčiau į teismą. Nė vienas teisme apklaustas asmuo nepatvirtino, beje, yra ir įrašai, kurie kaltinimus paneigia, kad meras reikalavo", – prieš kurį laiką kalbėjo L. Kuprusevičius. Įdomu, kad teismas, tarsi vilkindamas bylą, apklausė ir visai nereikšmingus darbuotojus, statybininkus. Klausė, kokias vinis kalė, kokiais klijais klijavo. Buvo net visai betikslių liudytojų, kurie pardavė statybines medžiagas. Jie, advokato ir mero įsitikinimu, visai nesusiję su kaltinimu. Meras „Utenos dienai" ne kartą tvirtino – jei bus pripažintas kaltu, kreipsis į Seimo specialiąją komisiją, nes ir dėl specialiųjų tarnybų sekimo, ir dėl savo bylos beprasmybės jaučiasi nesaugus.

Ši byla teismui buvo perduota 2017 metų vasario mėnesį, o nagrinėti pradėta gegužės mėnesį ir, kaip paaiškėjo šią savaitę, tęsis dar nežinia kiek.

Autoriaus nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • UTENOS MISIJA – REGIONINIS TRAUKOS CENTRAS

    Gerb. mere, baigiasi Jūsų ketvirtoji kadencija. Kaip jaučiatės kandidatuodamas penktą kartą?

    Jaučiuosi tvirtai. Ne, ne todėl, kad būčiau užtikrintas, jog laimėsiu tiesioginius mero rinkimus, – tai žmonių apsisprendimo reikalas. Tvirtybės man suteikia mano, kaip savivaldybės mero, 16 metų patirtis, leidžianti ne tik pasverti nuveiktus darbus, bet ir pastebėti spragas, plyšius, kuriuos artimiausiu metu reikėtų užkamšyti ir užlopyti.

    Kaip tai atsispindi Jūsų, kaip kandidato į savivaldybės merus, rinkimų programoje?

    Pirmiausia aš akcentuoju Utenos, kaip regiono centro, misiją. Ta misija – tapti regioniniu traukos centru visomis prasmėmis – ir pramonės, ir verslo, ir sveikatos, ir švietimo, ir kultūros, ir sporto, ir turizmo, prioritetine tvarka stiprinant pramonės, verslo plėtros, investicijų pritraukimo ir paramos jaunai šeimai politiką. Žodį ,,stiprinti" vartoju todėl, kad daugybė „namų darbų" minėtose srityse jau atlikta: prieš keletą metų patvirtinti miesto ir rajono teritorijų bendrieji planai, kuriuose numatytos pramonės plėtros ir komercinės zonos; inventorizuoti visi žemės sklypai, tinkantys investicijoms pritraukti, ir jiems parengti arba rengiami investiciniai paketai; savivaldybės taryba yra patvirtinusi vienas solidžiausių ir dosniausių šalyje Investicijų į gamybos ir kitos paskirties objektus skatinimo taisykles bei Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programą; pradėtos Pramonės parko steigimo procedūros.
    Be to, šios kadencijos taryba 2018 m. patvirtino Nedarbo, emigracijos mažinimo Utenos rajone programą ir Šeimos stiprinimo aprašą, kuriame numatyta iš savivaldybės biudžeto finansiškai remti jaunas šeimas, įsigyjančias arba nuomojančias būstą Utenoje.

    Problemų užtenka ir savam kieme – kam dar užsikrauti ant pečių ir viso Rytų Aukštaitijos regiono bėdas?

    Tai pasenęs požiūris: kiekviename rajono centre ar miestelyje neįsteigsime Pramonės parkų, nepristatysime gamyklų, nesukursime modernios ir šiuolaikiškos sporto infrastruktūros, neišlaikysime didelių, pustuščių ligoninių ir pan. Vadinasi, iš regiono pakraščių ir toliau į didmiesčius bei užjūrius bėgs jaunos šeimos. O kodėl jų nesustabdžius Utenoje? Juk iš to daugiausia laimėtų Utena – čia vietos verslui ir investuotojams netrūktų darbo jėgos, čia būtų pilnos mokyklos, augančiam miestui reikėtų vis daugiau ne tik viešųjų, bet ir verslo paslaugų. Be to, stiprus, tvirtai ant kojų stovintis regiono centras suteiktų plačių galimybių ir mūsų rajono žmonėms – jiems nebereikėtų ieškoti laimės svetur.

    Kaimai, miesteliai tuštėja ir Utenos žemėje. Ar yra būdų pristabdyti šią tendenciją?

    Darbo vietų kaimuose ir miesteliuose dirbtinai neprikursime. Šiuo požiūriu vienintelė išeitis – skatinti vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias socialines, kultūros ir kitas paslaugas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Gražių pavyzdžių jau turime – reikia ir toliau judėti šia kryptimi.
    Be to, kaimai ir miesteliai tuštėja ir dėl kitos priežasties – ten gyvenantys žmonės negauna kokybiškų socialinių, kultūros, švietimo paslaugų, o ir teikiamos paslaugos tarp kaimiškų seniūnijų yra pasiskirsčiusios netolygiai. Štai kodėl aš savo rinkimų programoje siūlau ne tik plėsti dienos centrų, jaunimo erdvių tinklą kaimiškose vietovės, bet ir patvirtinti savivaldybės taryboje socialinių, kultūros, sveikatos paslaugų prieinamumo bei kokybės standartus. Kaip sakoma, prieš viešąsias paslaugaus visi turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kur – Kuktiškėse, Daugailiuose ar Saldutiškyje – gyvena.

    Pastaraisiais metais dėl mažų atlyginimų šalyje piketavo kultūros darbuotojai, medikai, streikavo mokytojai. Kaip prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti savivaldybė?

    Atlyginimų mokytojams dydis – tikrai ne savivaldos kompetencija. Antra vertus, mokytojai – didžiausia ir svarbiausia mūsų inteligentijos bendruomenė, todėl savivaldybė neturėtų nusišalintinuo jų problemų sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, savo programoje siūlau artimiausiu metu iš kompetentingų asmenų sudaryti nuolatinę komisiją ar darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir ugdymo turinio tobulinimo.
    Esu įsitikinęs, kad ir kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų – socialinių, sveikatos, kultūros – darbuotojai jaustųsi saugesni, jei jiems atlyginimai būtų keliami ne pagal principą – kas ir kada juos prisimins, o remiantis ilgalaike atlyginimų didinimo strategija. Toks siekis taip pat rado vietos mano rinkimų programoje.

    Niekas nesiginčija, kad reikia kelti atlyginimus biudžetininkams. Tik iš kur gauti šiam tikslui lėšų?

    Juokaujama, kad pinigai auga ant medžių tik tiems, kurie yra opozicijoje. O jei rimtai – tai dalį savivaldybės biudžeto lėšų būtų galima atlaisvinti sparčiau atsisakant nereikalingo savivaldos funkcijoms nekilnojamojo turto, racionalizuojant biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą, patikint kai kurias viešąsias paslaugas teikti verslui bei bendruomenėms.

    Jus, kaip LSDP kandidatą į savivaldybės merus, remia dar trijų politinių jėgų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Lietuvos laisvės sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas" – Utenos rajono skyriai. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

    Situacija Utenoje iš tiesų yra unikali visos šalies mastu – trys rimtų politinių jėgų rajono skyriai neiškėlė savo kandidatų į rajono merus, bet parėmė socialdemokratų kandidatą į merus. Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, feisbukuose, redaktorių skiltyse pasipylė gandai, spėlionės – ir kiekvienas tai darė pagal savo sugedimo laipsnį. Visiems ir viskas būtų normalu, jei, artėjant rinkimams, buvę ilgamečiai politiniai partneriai drabstytųsi purvais ir kaišiotųsi špygomis. Priešingas atvejis – įtartinas, suokalbiškas ir pan. Aš taip nemanau: esu įsitikinęs, kad kova dėl valdžios postų negali būti savitikslė – valdžia pirmiausia reikalinga tam, kad įgyvendintum savo idėjas, programas, atitinkančias rajono žmonių problemas ir lūkesčius. Džiugu, kad pas mus dar yra politikų ir politinių jėgų, kurios tai supranta.

    Pasitikėjimas vieni kitais yra politinės brandos ir kultūros požymis. Visgi, kaip Jūs žadate atsilyginti už tą Jums parodytą pasitikėjimą?

    Aišku, už tą pasitikėjimą, jei būsiu išrinktas, man teks atidirbti – turėsiu įgyvendinti visų keturių paminėtų partijų rinkimų programas. Bet man tai nekelia galvos skausmo, kadangi tose partijų skyrių programose yra daugybė gražių ir rajono žmonėms svarbių darbų, kuriems pritariu ir aš.

    Lietuvoje kaip grybų po lietaus pridygo rinkimų komitetų. Vienas susibūrė ir Utenoje. Kas tai per dariniai?

    Lietuva išrado naują demokratijos plėtros modelį – pakeisti partijas rinkimų komitetais. Į tuos komitetus buriasi pabėgėliai iš įvairių politinių jėgų. Pagrindinė rinkimų komitetų kūrimosi priežastis – partijos nepopuliarios, be to, vienoje rinkimų apygardoje jos gali iškelti tik po vieną kandidatą į merus. O norinčių kandidatuoti į merus labai daug. Tai padaryti šiandien labai paprasta: prisikalbini vieną kitą dešimtį buvusių socialdemokratų, liberalų, konservatorių, dar vieną kitą bedarbį, giminę, surenki juokingai mažą skaičių gyventojų parašų – štai ir yra rinkimų komitetas Ką čia bepridursi... Galiu tik su ironija pastebėti, kad kiekvienas Utenos daugiabutis galėjo suburti savo rinkimų komitetą – tokiu atveju turėtume per tris šimtus kandidatų į rajono savivaldybės merus.

    Rinkimų kampanija be nusišnekėjimų – ne rinkimų kampaniją. Ar su tuo sutinkate?

    Nusišnekėjimų reitingų viršūnėje yra du teiginiai: vienas iš jų – esą, rajono savivaldybė praskolinta, antras – Utenos pastaraisiais metais nepasiekia privačios bei užsienio investicijos, čia neinvestuojama į naujų darbo vietų kūrimą.

    Galiu patikinti rajono žmones, kad savivaldybė neviršija jai įstatymų leidžiamų skolinimosi limitų. Taip, esame skolingi per 8 mln. Eur, tačiau pasakius „a" reikėtų pasakyti ir „b": nebūtų tos skolos –neturėtume Utenoje daugiafunkcio sporto centro, modernios bibliotekos, šiuolaikiško stadiono, renovuotų gimnazijų ir dar daugelio kitų dalykų.
    Nebevarginsiu kalbomis apie į Uteną pritrauktas investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą – jau pasirodė atskira knygele išleista Utenos rajono savivaldybės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pateikiami skaičiai bei faktai, rodantys, kad ir pagal šias sritis esame geriausiųjų savivaldybių dvidešimtuke.

    Šių metų pradžioje Panevėžio apygardos teismas pripažino Jus kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės neturtinės žalos. Gal tokiu atveju Jūs nebegalite kandidatuoti į savivaldybės merus?

    Teismo nutartis nėra įsigaliojusi, kadangi aš padaviau apeliaciją. Šiandien, nepažeisdamas įstatymų, aš galiu kandidatuoti ir kandidatuoju į savivaldybės merus.
    Kviečiu nekreipti dėmesio į mano politinių konkurentų skleidžiamus gandus. Kartu nuoširdžiai prisipažįstu, kad gimtojo krašto žmonių palaikymas per šiuos rinkimus man, kaip žmogui, bandančiam apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, būtų labai svarbus.

    Ačiū už pokalbį.

    Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos sąskaitos Užsk. Nr. U05/0208

           

                         

  • Merui Alvydui Katinui – Teismo nuosprendis

    Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino ir buvusios Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei valdymo tvarkai.

  • Teisiamas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas – be algos, bet pokštauja

    Prokurorų kaltinimai Utenos rajono savivaldybės merui ir poetui Alvydui Katinui primena literatūros kūrinius, kuriuos sunku suprasti. Iki paskutinio puslapio jo bylą perskaitę teisėjai ruošiasi ją atversti iš naujo.

  • Paaiškėjo dar vienas kandidatas, sieksianti Utenos rajono savivaldybės mero posto

    Paaiškėjo Lietuvos žaliųjų partijos Utenos skyriaus kandidatas į rajono mero postą kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Skyriaus nariai kandidatu išrinko teisininką Sigitą Mecelicą.

  • A. Katinas: „Stengiamės vienadienių projektų nekurti“

    „Investuodami Utenoje, jaučiame pareigą statyti ir kurti visam regionui“, – sakė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Utena gali pasigirti senomis sporto tradicijomis. Čia gimė ir savo sportinės karjeros pirmuosius žingsnius žengė tokios Lietuvos sporto žvaigždės kaip dviratininkė Simona Krupeckaitė, susižėrusi daugybę apdovanojimų pasaulyje ir Europoje, Jonas Valančiūnas, šiandien rungtyniaujantis stipriausioje krepšinio lygoje NBA, daug kitų žinomų atletų.

  • Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas parašė laišką Bono

    Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė žinia, kad į Utenos prekybos centrą „Aušra" yra investavusi muzikos pasaulio garsenybė – airių grupės U2 vokalistas Paul David Hewson, pasaulyje žinomas kaip Bono. Neabejotinai Utena nuo šiol garsės ne tik kaip laimės miestas, bet ir kaip miestas, kurį savo investicijoms pasirinko grupės U2 lyderis.

  • Teismui perduota Utenos rajono savivaldybės mero A. Katino byla

    Panevėžio apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir prekyba poveikiu. Kartu su juo bus teisiama buvusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė, kuri kaltinama nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, dokumento klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir turto iššvaistymu.

  • Meras Alvydas Katinas apie išeinančius Beždžionės ir ateinančius Gaidžio metus

    Šie paskutines valandas skaičiuojantys metai mūsų rajonui buvo pilni įvairių iššūkių, pasiekimų, išgyvenimų, atsisveikinimų ir laimėjimų. Apie visa tai laikraščio žurnalistas Vytautas Ridikas kalbėjosi su Utenos rajono vadovu, tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktu Alvydu Katinu.

  • Iš medžio iškėlė katiną

    Ugniagesiams gelbėtojams tenka įvairių užduočių: iš namų padėti išnešti sunkiasvorius ligonius, padėti traukti įklimpusius GMP automobilius ir iš medžio iškelti... katinus.

  • Utenos rajono savivaldybėje baigėsi katino dienos – į darbą sugrįžo A. Katinas

    Šiandien po dviejų mėnesių pertraukos į darbą sugrįžo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Nuo užimamų pareigų jį buvo nušalinęs teismas. Jam buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu. Pirmą Naujųjų metų darbo dieną meras grįžo į darbą, nes Panevėžio apygardos prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl tolesnio mero nušalinimo nuo pareigų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:8481
Vakar apsilankė:6295
Šią savaitę apsilankė:14776
Šį mėnesį apsilankė:197858
Viso (nuo 2015-02-16):10485521
Šiuo metu naršo:
101
2019-06-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!