Valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ iki spalio 1 dienos regioniniuose keliuose šienauja žolynus, kurie driekiasi palei valstybinį kelią. Šienavimas padeda saugoti kelio konstrukciją, gerina matomumą.

„Kelių priežiūra” šienauja pakeles pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) parengtas taisykles. Jos nurodo, kad prioritetinėje – pirmojoje šienavimo zonoje tvarkomas žemės sankasos paviršius – skiriamoji juosta, saugumo salelės, kelkraščiai ir vieno metro pločio juosta už kelio briaunos. Antrąją šienavimo zoną sudaro vidinis šlaitas, griovio dugnas ir vieno metro pločio juosta išoriniame šlaite. „Kelių priežiūra” šienauja tik tuos šlaitus, kurie yra neapsodinti dekoratyviniais augalais arba apsauginiais želdiniais arba neapaugę mišku.

Nušienautos pakelės užtikrina saugumą

Pasak „Kelių priežiūros” Rytų regiono vadovo Veniamin Kiljono, pakelių augmenija ardo kelio konstrukciją, trukdo nubėgti vandeniui, mažina matomumą. Nupjovus žolę, saugoma kelio danga, kelkraštyje vizualiai praplatėja kelias – prasiplečia vairuotojo matomumo laukas.
„Nušienavus pakeles važiuoti keliu tampa saugiau, nes atsiveria kelkraščiai, grioviai ir šlaitai. Nupjauta žolė ne tik pagerina važiavimą keliais, bet ir leidžia anksčiau pamatyti besiartinančius prie kelio laukinius gyvūnus, neužstoja ženklų, signaliniuose stulpeliuose bei atitvaruose įmontuotų atšvaitų”, – sakė V. Kiljonas.
Darbų vykdymo laikotarpiu magistraliniuose ir krašto keliuose esančius žolynus „Kelių priežiūra” šienaus du kartus, rajoniniuose keliuose – vieną.
„Pirmiausiai žolė pjaunama magistraliniuose keliuose, vėliau krašto ir regioniniuose keliuose. Pjaunami kelkraščiai, paskui kelio grioviai ir šlaitai. Vadovaujantis tokiu eiliškumu žolė pjaunama palei visą kelio ruožą, o vietose, kur yra tvoros, pjaunama iki jų. Sudėtingai prieinami šlaitai šienaujami nuotoliniu būdu valdomu įrenginiu, kuris dažniausiai naudojamas magistraliniuose keliuose, nes įprastai juos juosia aukštesni šlaitai. Šio įrenginio naudojimas leidžia per tą patį laiką pasiekti daug geresnį rezultatą ir sutaupyti lėšų”, – vardijo pašnekovas.

Naikina ir Sosnovskio barščius

V. Kiljonas pabrėžė, kad „Kelių priežiūra” žolę pjauna prižiūrimų kelių pakelėse, kelio grioviuose ir šlaituose. Kelininkų pareiga šienauti žolynus, kurie driekiasi palei valstybinį kelią. Šienaujamuose šlaituose naikinami ir Sosnovskio barščiai.
„Nors šį invazinį augalą naikiname kasmet jau ne vienerius metus, bet visiškai jų išnaikinti nepavyksta, nes vėjo atneštos Sosnovskio barščių sėklos iš apleistų laukų kasmet prie kelio pasėja naują jų derlių”, – pastebėjo V. Kiljonas.
Ekspertas akcentavo, kad visiškam šių augalų išnaikinimui reikalingas ir savivaldybių įsitraukimas.
„Bendrovė itin atidžiai naikina pakelėse, kelio grioviuose, šlaituose esančius Sosnovskio barščius. Tiesa po metų jie vėl užauga – stipriname bendradarbiavimą su vietos savivaldybėmis, kad jos užtikrintų, jog ir toliau nuo kelio esantys laukai būtų prižiūrimi”, – sakė V. Kiljonas.

Laikraščio „Utenos diena” ir VĮ „Kelių priežiūra” inf.