Švenčionių rajone, Rėkučių kaime, stovi mėly­nas namelis. Į kiemą atitipena baikštus katinas – jį pamaitina berniukas. Pavalgydinęs svečią, jis prie stalo piešia. Čia aplankiau buvusį mokyto­ją uteniškį Valentiną Eismantą, leidžiantį rude­nį su anūku Jonu. Nors Rėkučiuose koronavirusu niekas nesusirgo, bet šių dienų pasaulio proble­ma priartėjo ir prie ežeru įrėminto kaimo, žemė­lapyje, rodėsi, nubrėžto žemės pakraštyje, lyg ant dangaus ribos. Šiandienos rūpesčiai rytojaus die­ną neišvengiamai virsta istorija. Tad dabarties ak­tualijų ir Tarptautinės mokytojų dienos konteks­te ilgo pokalbio su V. Eismantu reikėjo – jis ne tik daugelį metų dirbo istorijos mokytoju, bet ir va­dovavo Utenos „Saulės“ gimnazijai, tuomečiams Utenos vaikų globos namams bei buvo Utenos aps­krities našlaičių fondo administratoriumi.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.