Vasaros metu aktyviai keliaujantiems į užsienio šalis žmonėms didėja grėsmė užsikrėsti tymais, nes vis daugiau Europos ir pasaulio šalių gyventojų serga šia infekcine liga.

Protrūkiai registruojami ir Lietuvoje

Nuo 2016 metų vis dar registruojami tebesitęsiantys ir nauji tymų protrūkiai Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Australijoje, Pietų Sudane ir kitose šalyse, tad keliautojams, kurie nėra pilnai paskiepyti nuo tymų, išlieka užsikrėtimo galimybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 metų prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kasmet buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2015 metais pasaulyje nuo tymų mirė 134 200 žmonių, arba kiekvieną dieną mirdavo apie 367 asmenis.
2015 metais Lietuvoje buvo registruota 50 tymų atvejų, 2016 metais – 22 atvejai, iš jų – 9 vaikai (nuo 1 mėnesio iki 1 metų) ir 13 suaugusiųjų (nuo 25 iki 43metų). 2017 metų metų balandį Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmasis tymų atvejis Lietuvoje, susirgimas įvežtinis.

Kas yra tymai?

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi” žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas).

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
Skiepijimo nuo tymų, raudonukės tikslas – Europos regione ir pasaulyje likviduoti tymų ir raudonukės sukėlėjus bei pasiekti, kad šalyje nebūtų vietinių susirgimo atvejų ir ligos sukėlėjai negalėtų plisti. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių.

Dainius RAŠIMAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistas