Prieš gerus metus atsikūrusi Utenos „Utenio” futbolo komanda ne tik nudžiugino šio pasaulyje populiariausio sporto gerbėjus, bet ir tapo žinoma visai sportu nesidomintiems uteniškiams. Komandos nariai aktyviai įsitraukė į visuomeninį miesto gyvenimą, tapo nuolatiniais įvairių, ypač jaunimui skirtų, renginių dalyviais, o kai kurie futbolininkai ėmė lankytis Utenos vaikų darželiuose ir nemokamai vesti žaismingas treniruotes. Vienas tokių aktyvistų – futbolo klubo Utenos „Utenis” treneris Aurimas Meidus – „Utenos dienai” atskleidė, kad dirbdamas su vaikais pats pasikrauna trykštančios vaikiškos energijos ir svajoja užauginti pamainą profesionalams, o jei pasiseks – pasaulines futbolo žvaigždes.

Ugdys talentus

Vos atkūręs savo veiklą ir jau sėkmingai įsiliejęs į Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą uteniškių klubas iškėlė sau tikslą pakelti bendrą fizinį vaikų aktyvumą ir sudominti futbolu kaip žaidimu. Kaip sakė A. Meidus, vaikus reikia pradėti treniruoti nuo mažų dienų – taip yra daroma užsienyje, kur nuo 5–6 metų pradedami ugdyti futbolininkai. Tai ilgas, nelengvas ir reikalaujantis daug abipusių trenerių bei vaikų pastangų darbas.
„Ilgą laiką nė viena Lietuvos rinktinė neišugdė ryškių žaidėjų, norisi padėti, kad ateityje būtų kažkokių rezultatų”, – siekį išauginti profesionalius futbolininkus, galinčius ne tik atstovauti Lietuvai, bet ir tapti ryškiomis pasaulinio lygio žvaigždėmis, įvardijo A. Meidus. Pasak trenerio, stebint pačius mažiausius vaikus numatyti, kuris iš jų bus puikus futbolininkas, dar sunku – visi vaikai perspektyvūs, greiti, vikrūs, judrūs, nesportiškų vaikų yra labai mažai. Ilgiau treniruojant, galima pamatyti ryškiau išsiskiriančius gabumais vaikus. Talentas atsiskleidžia palaipsniui, tačiau vien jo neužtenka. Futbolininko talentą lemia ir genai, ir trenerio įdirbis, ir paties žaidėjo pasiryžimas, jo mąstymas, o svarbiausia – didelis noras.

Nori matyti uteniškius

A. Meidus sakė tikintis, kad ateityje išaugs daug puikių futbolininkų, kurie garsins Uteną ir Lietuvą, nes judrių vaikų yra daug. „Dabar iš žiūrovų tribūnų pasigirsta priekaištų, kad Utenos „Utenio” pirmoje komandoje yra mažai žaidžiančių vietinių žaidėjų – registruoti yra tik du uteniškiai futbolininkai: vartininkas Lukas Paukštė, kandidatas į Lietuvos jaunimo rinktinę, jau stovėjęs rinktinės vartuose keletą kartų, ir Tomas Šavlovskis, jis šiuo metu yra abiturientas, – aiškino treneris. – Paprasčiausiai neturime išugdę pakankamai vietinių žaidėjų, galinčių žaisti profesionalų futbolą aukščiausioje lygoje, o rezultatų norisi pasiekti kuo geresnių.” A. Meidus džiaugėsi, kad jau pavyko pasiekti rezultatų – vos prieš metus atkurta Utenos „Utenio” pagrindinė komanda šiuo metu yra nacionalinės futbolo A lygos turnyrinės lentelės viduryje, tai, pasak trenerio, neblogas rezultatas, kuris ateityje turėtų tik gerėti. Nusiminti pageidaujantiems komandoje matyti daugiau vietinių žaidėjų taip pat nederėtų, nes antroji Utenos „Utenio” komanda sudaryta vien iš 16–18 metų uteniškių futbolininkų.
1987 metais Utenos „Utenis”, sudarytas tik iš vietinių žaidėjų, dalyvavo Lietuvos aukščiausioje lygoje, tačiau vėliau uteniškių futbolo lygis krito. Žaidę aukščiausioje, vėliau pirmoje lygose Utenos futbolininkai nusirito į antrąją lygą, vėl kilstelėjo iki pirmosios ir vėl krito. Porą sezonų ekipa praleido trečiojoje lygoje, vėliau apskritai išnyko ir atkurta buvo 2013 m. pabaigoje.

Neįprasta veikla darželyje

Gimusį ir futbolą žaisti pradėjusį Utenoje, tačiau pastaraisiais metais gyvenusį sostinėje A. Meidų sugrįžti į gimtąjį miestą pastūmėjo noras pakelti į aukštesnį lygį mūsų miesto futbolą. Apgailestaudamas, kad perspektyvus jaunimas daug metų neturėjo galimybių tobulėti, išnaudoti savo gabumų, treneris tikino sieksiąs ugdyti ir padėti eiti į priekį jauniesiems futbolininkams. Jis atkreipė dėmesį, kad Utenoje yra sukurtos sporto bazės, jos turi būti užpildytos. Tam reikia tik noro ir pastangų.
Šiais metais A. Meidus rengė futbolo treniruotes ir dirbo su vaikais šešiuose miesto darželiuose, kiekvienoje įstaigoje jis suburdavo vidutiniškai dvidešimties vaikų grupes. Kaip „Utenos dienai” pasakojo Utenos mokyklos-vaikų darželio „Eglutė” priešmokyklinukų grupės, aktyviausiai lankiusios treniruotes, auklėtoja Inga Bitautienė, vaikams futbolo treniruotės buvo labai linksma, nauja, neįprasta veikla darželyje, jie labai džiaugėsi ir noriai lankė treniruotes, jų nekantriai laukdavo, o A. Meidus neformaliai, bičiuliškai bendraudamas jiems tapo kone draugu.
„Man malonu dirbti su vaikais, šioje veikloje save matau ir ateityje. Mano tikslas – suburti ir ugdyti vaikų futbolo komandas, – atskleidė A. Meidus. – Prieš keletą dienų su treneriu Egidijumi Varnu apsigynėme UEFA trenerių B kategorijos licencijas, kurias turėdami mes galime treniruoti tiek vaikų, tiek vyrų komandas iki pirmos lygos.” Tam, kad gautų minėtą licenciją, treneriai lankė kursus, kuriuose didelę dalį užima mokymasis dirbti su vaikais.

Futbolas grąžino į Uteną

Futbolas viena didžiausių aistrų ir pomėgių A. Meidui buvo visą gyvenimą, pradedant kamuolio spardymu kieme ir sporto mokykla, šio pomėgio treneris neapleido ir studijų universitete metais, nors jos nebuvo susijusios su sportu. „Aukštasis mokslas man buvo reikalingas ne tiek dėl specialybės įgijimo, kiek dėl aukštesnio bendro išprusimo, kultūros įgijimo, – pripažino A. Meidus. – Tačiau pradėtas verslo srities magistrantūros studijas sustabdžiau, grįžau į Uteną, nes man yra svarbesnis darbas su vaikais, manau, pasirinksiu tai, kas man artima ir patinka.”
Nuo mažų dienų, kiek tik gali save prisiminti, prioritetą futbolo kamuoliui skirdavusiam A. Meidui futbolininko ateitį pranašavo ne vienas. Jis prisiminė, kaip prašydavo tėčio, kad jam parvežtų futbolo kamuolį. Kol jo neturėjo – pasiskolindavo iš draugo, parsinešdavo namo, nuplaudavo ir miegodavo su juo.
Atsikūrus Utenos „Utenio” komandai A. Meidus paliko darbą Vilniuje ir grįžo į Uteną, iš pradžių – kaip žaidėjas, tačiau vėliau, klubui kaip vieną svarbiausių tikslų iškėlus jaunimo ugdymą, suprato, kad norėtų pasinerti į trenerio veiklą.

Komandoje – ir mergaitės

Dirbdamas su vaikais, ypač pačiais mažiausiais, treneris sakė ir pats pasisemiantis jų teigiamų emocijų, žaismingumo. Prasidėjus vasarai A. Meidus vaikus iš ankštų ugdymo įstaigų salių pakvietė į treniruotes Utenio stadione. „Lauke vaikai visai kitaip jaučiasi ir yra daugiau galimybių juos pradėti mokyti tam tikrų futbolo elementų. Salėse dažniau rinkdavomės estafetes, linksmus žaidimus, o lauke pradedame mokytis futbolo elementų: kamuolio varymosi, perdavimų, – aiškino treneris. – Nustebino, kad į stadioną susirinko tikrai daug vaikų, nors prasidėjo atostogos.” Pasak jo, sunku prognozuoti, kiek iš tokio didelio būrio vaikų pasirinks nuolatines futbolo treniruotes ir į stadioną susirinks rudenį, tačiau tikslas yra tokių vaikų sulaukti kuo daugiau. Noriai Utenio stadione kamuolį gainiojusios ir su berniukais besivaržiusios mergaitės taip pat laukiamos, futbolas – nėra tik vyrų sportas, kaip dar dažnai manoma. Pasak trenerio, iki dešimties metų amžiaus net nėra skirstomos berniukų ir mergaičių komandos – visi žaidžia kartu. Septynmečių–aštuonmečių komandose netgi reikalaujama, kad būtų bent viena mergaitė.
Treneris atkreipė dėmesį, kad daug ryškiausių pasaulio futbolo klubų, tokių „Ajax”, „Barselona”, turi savo futbolo mokyklas, kuriose ugdomi vaikai nuo pačių mažiausių. Augdami ir įgydami patirties, žinių bei gebėjimų jie siekia patekti į pagrindinę klubo komandą. Tokį modelį, futbolininkų ugdymo nuo vaikystės piramidę, taikyti ketina ir Utenos „Utenis“. „Svarbiausia, kad visi siektume vieno tikslo, eitume viena linkme, populiarintume sportą. Tikiu, kad šios pastangos ateityje atsipirks pasiekus puikių rezultatų,“ – reziumavo A. Meidus.

Autorės nuotr.