Lietuvoje formuojasi sisteminga metodika, kaip vaikus mokyti plaukti, atsiranda galimybė mokymą finansuoti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių, kitų rėmėjų lėšomis. Vienodus reikalavimus mokymo plaukti procesui numato naujos Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijos, kurias gruodį patvirtino laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė.

Mokymo plaukti programa finansuojama trečius metus. Programai įgyvendinti 2017 m. Švietimo ir mokslo ministerija, kaip ir šiemet, skiria 174 000 eurų. Tai – net penkis kartus didesnis finansavimas nei 2015 m., kai buvo skirta beveik 29 tūkst. eurų.
„Labai svarbu, kad mokiniai išmoktų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens. Privalome tam skirti daugiau dėmesio ne vien todėl, kad išugdytume plaukimo čempionus ar skatintume vaikų sveiką gyvenseną. Visi suprantame, kad mokėjimas saugiai elgtis vandenyje padeda išsaugoti savo ir kitų gyvybes”, – sakė A. Pitrėnienė.
Planuojama, kad ateityje bendruosiuose ugdymo planuose atsiras pasirenkamas plaukimo modulis, o plaukimo mokymui, kaip neformalaus vaikų švietimo užsiėmimui, galės būti skiriamos ir mokinio krepšelio lėšos.
Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijos numato, kad per mokslo metus pradinukams vyktų 32 mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens užsiėmimai. Vienos pamokos trukmė – 45 minutės. 2016–2017 mokslo metais lėšų iš valstybės biudžeto bus skirta 18-ai pamokų. Kitas 14 pamokų finansuos savivaldybės, mokyklos ar rėmėjai, tėvai.
Rekomendacijose siūloma, kad užsiėmimai gali būti jungiami, bet ne daugiau kaip po du. Teorines žinias pradinukams gali išdėstyti ir mokytojas, o praktinius užsiėmimus turi vesti plaukimo treneris, plaukimo instruktorius ar kitas mokymo plaukti specialistas profesionalas, baigęs sporto krypties studijų programą ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar turintis kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą.
Grupėje gali būti ne daugiau kaip 12 mokinių. O jei yra mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, vienas treneris turi dirbti su ne daugiau kaip 6 mokiniais.
Vaikai ne tik mokysis plaukti, nardyti ar žaisti įvairius žaidimus vandenyje, dalyvauti estafetėse. Jiems bus suteikiama žinių, kuo vanduo ir plaukimas naudingas sveikatai, kokie pavojai tyko vandenyje, kaip elgtis pamačius ką skęstant, iškritus iš valties, apie plaukiojimą ant pripučiamų čiužinių, šokinėjimą nuo tiltelių, vandens srovių judėjimą, banguotumą, paplūdimių vėliavų reikšmes ir pan. Teorinės žinios mokiniams gali būti perteikiamos per pamokas ir kitus renginius: diskusijas klasėje, popietėse, konkursuose, susitikimuose su profesionaliais gelbėtojais.
Mokymo plaukti programa finansuojama iš valstybės biudžeto. Ją įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV, bendradarbiaudami su Lietuvos plaukimo federacija. Mokymo plaukti priemonės numatytos 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane. Švietimo ir mokslo ministerijai skiriant lėšų, per metus išmoksta plaukti maždaug 4,2 tūkst. mokinių.
2015 metais Mokymo plaukti programa vyko 36 savivaldybėse, o pirmenybė dalyvauti praktinėse pratybose teikta vaikams iš atokių gyvenviečių. Buvo planuota, kad mokysis plaukti 500 mokinių, tačiau programoje dalyvavo 650 mokinių.
2014–2015 mokslo metais mokyklose buvo 72 baseinai, iš jų 40 – ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 16 – bendrojo ugdymo mokyklose ir 16 – neformaliojo vaikų švietimo mokyklose. Vaikai mokytis plaukti taip pat gali savivaldybių ir kituose baseinuose.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.