Europa kreipiama žingsniuoti socialiniu, žmonėms saugesniu ir teisingesniu keliu. Taip apie Europos Parlamento darbą teigė jo narė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, socialdemokratė.
Ponia Vilija, sutinkate, kad auganti nelygybė, nepriteklius yra tiksinti bomba po kiekvienos valstybės ir visos Europos Bendrijos pamatais?
Taip. Vienareikšmiškai. Bet pirmiausia kasdienis gyvenimas žeminančiame skurde – kiekvieno žmogaus asmeninė tragedija.
Europos Parlamente šiuo metu svarstomi teisės aktai, kurie jau netolimoje ateityje padėtų šių tragedijų išvengti. Akivaizdu, kad Europa kreipiama žingsniuoti socialiniu, žmonėms saugesniu ir teisingesniu keliu. Nors vyksta diskusijos, bet svarbiausiais klausimais sutariama: būtina stiprinti socialinę Europą.
Labai svarbu, kad pačios Bendrijos valstybės norėtų situaciją keisti. Ir keisti ne kosmetiškai, bet įvykdyti kapitalinį socialinės srities remontą. Lietuvoje – taip pat.
Todėl manau, kad ir Lietuvoje būtinas visų politinių jėgų susitarimas dėl socialinės srities stiprinimo ir didesnių lėšų jai. Lietuva vis dar viena iš mažiausiai lėšų socialinei sričiai skiriančių valstybių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Šiemet Europos Komisija pripažino, kad Lietuvos pensijų sistema nepajėgia apsaugoti žmonių nuo skurdo ir socialinės atskirties. Norėtųsi, kad mūsų politikai ne tik išgirstų šį vertinimą bei rekomendacijas, bet ir imtųsi priemonių joms įgyvendinti.
Pensijų, kitų pajamų didinimas keliais ar keliolika eurų (kai kam gal ir keliasdešimt) problemų neišsprendžia. Geriausiu atveju leidžia išlikti tokiame pačiame apgailėtiname pragyvenimo lygyje.
Trupiniai nuo kylančios ekonomikos stalo – dar ne pyragai. Todėl politikams, besigiriantiems didžiule pažanga pensijų ir visos socialinės apsaugos srityje, pats baisiausias klausimas: kaip tu išgyveni, žmogau, už 1 ar 2 eurus per dieną? Taip gyvenančių žmonių Lietuvoje – šimtai tūkstančių. Kokius sprendimus siūlo Europos Parlamentas?
Ir Lietuvoje, ir visoje ES moterims už tą patį darbą vis dar mokamas mažesnis atlyginimas. Tai reiškia, kad moterys dažniau patiria skurdą dirbdamos, gauna ir gaus mažesnes pensijas. Šis atotrūkis dar skaudesnis, kai įvertini, jog senatvėje dauguma našlių – moterys. O vienoms išgyventi – dar sunkiau.
Europos Parlamentas savo rezoliucijoje ragina valstybes mažinti vyrų ir moterų atlyginimų bei pensijų atotrūkį. Ar Lietuvos valdžia įsiklauso į šį raginimą? Taip pat jau svarstomi dokumentai, kuriais bus siekiama užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų tinkamo dydžio minimalias pajamas. Tokias, kurios, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, užtikrintų orų gyvenimą.
Europos Parlamente svarstoma ir direktyva dėl geresnio darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo. Šis valstybėms privalomas dokumentas bus ypač svarbus moterims, kurios augina vaikus, prižiūri sergančius ar senyvus žmones.
Iš Lietuvos valdančiųjų pasigirsta, kad senjorus reikia motyvuoti likti darbo rinkoje.
O aš teigiu, kad kas jau kas, bet mūsų senjorai yra „motyvuoti” iki kaklų: Lietuvoje pensijos – vienos iš mažiausių ES, papildomos pajamos senjorams labai reikalingos.
Skamba darbdavių balsai, kad trūksta darbo jėgos, todėl Vyriausybė ir parengė strategiją, kurioje numatyta skatinti pensinio amžiaus sulaukusius žmones likti darbo rinkoje.
Europos Parlamentas ne kartą teikė siūlymus, kaip padaryti darbo rinką labiau „draugišką” mūsų sparčiai senėjančiai visuomenei. Būtina skatinti darbdavius priimti ir išlaikyti darbo rinkoje vyresnio amžiaus darbuotojus suteikiant jiems daugiau lengvatų ir galimybių. Tai ir laisvadieniai, papildomos atostogos, sveikatos priežiūra, lankstus darbo grafikas, galimybės mokytis, keisti profesiją, pritaikyti jiems darbo vietas. Ne ką mažiau svarbi ir vyresnio amžiaus žmonėms palanki darbo rinkos, socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos, profesinės reabilitacijos politika.
Todėl ne senjorai turi gelbėti darbo rinką, o darbo rinka ir valstybė – padėti senjorams, sudaryti sąlygas pensinio amžiaus žmonėms (kurie gali bei nori) dar kelerius metus padirbėti ir prie pensijos prisidurti išgyvenimui reikalingų eurų.
Esu tikra, kad „Sodros” mokesčio mažinimas dirbantiems senjorams būtų didelė paskata dirbti, o darbdaviams – įdarbinti senjorus.
Spalio 1-ą minėsime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Šios dienos proga noriu padėkoti senjorams už gyvenimišką patirtį ir žinias, kurias perduodate jaunesniajai kartai. Iš visos širdies linkiu sveikatos, gerų kaimynų, artimųjų meilės ir dėkingumo.
