Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį policijai įkliuvo daugiau nei du su puse tūkstančio neblaivių vairuotojų – 1724 iš jų taikyta administracinė atsakomybė, o 843, įpūtusiems į alkoholio matuoklį virš pusantros promilės, baudžiamoji.
Vien kontrolės neužtenka
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus įsigaliojo nuo 2017 metų pradžios. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė teigia, kad nuo 2010 iki 2016 metų per metus neblaivių vairuotojų būdavo nustatoma virš 13 tūkstančių, o sugriežtinus atsakomybę situacija šiek tiek pasikeitė. „Pastaruosius keletą metų neblaivių vairuotojų užfiksuojama virš 10 tūkstančių per metus, skaičiai svyruoja tik keliais šimtais. Daugiau nei 6000 vairuotojų tenka administracinė atsakomybė, o virš 4000 – jau baudžiamoji“, – sako policijos atstovė.
Skaudžiausi eismo įvykiai būna, kai dėl neblaivių vairuotojų kaltės sužalojami ar žūsta žmonės. 2021 metais tokių atvejų atitinkamai būta 221 ir 26, o 2022-aisiais – 216 ir 15.
Nors daugelis išgėrę prie vairo sėdasi manydami, kad neviršija leistinos minimalios ribos (0,4 promilės) ar tikėdamiesi, jog neįklius policijai, tačiau visais atvejais rizikuojama ne tik būti pričiuptam, bet ir gerokai skaudesnėmis pasekmėmis. Nereikėtų pamiršti ir atsakomybės, kurios išvengti nepavyks. Priklausomai nuo apsvaigimo laipsnio bei kitų aplinkybių baudos siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, kai kuriais atvejais net ir transporto priemonės konfiskavimas. Tais atvejais, kai eismo įvykyje, kurį sukėlė neblaivus vairuotojas, buvo sužaloti ar žuvo žmonės, kaltininkui gresia laisvės atėmimas net iki 10 metų. Be to, tektų atlyginti nukentėjusiems žalą , kuri gali būti ne tik materialinė, bet ir moralinė.
Svarbu pripažinti kaltę ir gailėtis
Teisininkė, advokato padėjėja Daumantė Hinz teigia, kad sprendimus dėl baudų dydžio ir kitų apribojimų, priima teismas, tačiau praktikoje yra daug atvejų, kai už tą patį pažeidimą kaltininkai baudžiami skirtingai. „Daug kas priklauso nuo žmogaus elgesio. Jei teismas įvertina, kad pažeidėjas ar kaltininkas pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio, yra pasirengęs geranoriškai atlyginti ar jau atlygino žalą nukentėjusiems, tai skiriama bauda gali būti švelnesnė. Pavyzdžiui, visuomenėje žinomas žmogus ne tik pripažino savo poelgį, bet ir atsiprašė visų, kuriuos jis nuvylė, kviesdamas ir kitus nekartoti jo klaidų ir tai teismas įvertino, skirdamas sąlyginai švelnią baudą. Tačiau esame matę ir kitų atvejų, kai kiti žinomi asmenys bandė išsisukti nuo atsakomybės, teigdami, kad apsvaigti galėjo nuo, pvz., burnos skalavimo skysčio ir sulaukė visiškai priešingos teismo reakcijos“, – sako teisininkė.
Nors advokatas kaltininkui gali padėti šiek tiek sušvelninti atsakomybę už pasekmes, tačiau atstatyti suteptos reputacijos jis nepajėgus. „Advokatas dirba savo darbą, remdamasis teisės aktais, jo pareiga – įvertinti visas byloje esančias aplinkybes ir maksimaliai padėti ginamajam. Tačiau reputacijos klausimus turi išspręsti pats kaltininkas savo elgesiu. Svarbiausia žinoti, kad pats nusižengimas nėra kryžius visam gyvenimui, net įstatymais numatyta, kad administraciniai nusižengimai galioja vienerius metus, baudžiamieji ilgiau, bet visais atvejais žmogus gali būti reabilituotas, jei padarė išvadas ir nebekartoja tokių pat klaidų. Manau, kad reputacija atkuriama nuoširdumu ir tai galioja ne tik teisėje, svarbu pripažinti klydus ir teikti kitiems save kaip netinkamo elgesio pavyzdį“, – atsako D. Hinz.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija
