Paskelbti „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtojai

Beveik visą balandžio mėnesį trukęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotas konkursas „Metų renovacijos projektas“ supažindino su 2017–2018 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei, įvertinus ekspertų komisijos nuomonę ir visuomenės balsus, pristatė laimėtojus. Daugiausia visuomenės simpatijų po atviro balsavimo internete sulaukė Energetikų g. 11, Šiauliuose, atnaujintas gyvenamasis namas, o Marijampolėje, Kosmonautų g. 2, esantis daugiabutis daugiausia balsų gavo iš ekspertų komisijos.

Kompleksinis renovacijos įvertinimas

„Metų renovacijos projekto“ rinkimų tikslas – parodyti visuomenei, kad renovacija nėra tik sienų apšiltinimas, stogo ar langų pakeitimas. Tai – indėlis į geresnę gyvenimo kokybę. Vienu iš nugalėtojų paskelbtas Marijampolės daugiabutis puikiai iliustruoja šį tikslą, demonstruodamas daugiausia galimų namo modernizavimo privalumų – nuo aukščiausių energinio efektyvumo rodiklių, inovatyvių energijos šaltinių panaudojimo iki kompleksinio požiūrio, atnaujinant gyvenamąją aplinką“, – teigė BETA direktorius Valius Serbenta.
Projektus vertinusią ekspertų komisiją sudarė įvairių sričių atstovai, kurie į atnaujintus namus galėtų pažvelgti iš skirtingų pusių ir įvertinti pagal įvairius kriterijus, tarp kurių – energinis efektyvumas, architektūriniai sprendimai, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkos tausojimą, bendruomeniškumas, projekto indėlis į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą (gatvėje, rajone) ir kt.
Vienas iš BETA sudarytos komisijos narių – Knut Holler, Vokietijoje įsikūrusios organizacijos Būsto iniciatyvos Rytų Europai (IWO) valdybos pirmininkas. Ši nevyriausybinė organizacija siekia skatinti daugiabučių namų atnaujinimą Rytų Europos regione. Kiti komisijos nariai: dr. Giedrius Šiupšinskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Būsto rūmų bei Aplinkos ministerijos atstovai.

Pasitelkė alternatyvius energijos šaltinius

Ekspertų komisijos nugalėtoju išrinktas daugiabutis Marijampolėje renovacijos metu ne tik pasitelkė tradicines energiją taupančias priemones – apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, pakeista šildymo ir karšto vandens sistemos, bet ir pasinaudojo inovatyviais sprendimais – įrengta geoterminė bei saulės kolektorių šildymo sistema. Dar sutvarkyta aplink namą esanti teritorija, o artimiausiu metu ketinama kreiptis į savivaldybę dėl lėšų stovėjimo aikštelei plėsti.
Iki renovacijos šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh. Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonos.

Prisideda prie gyvenimo kokybės

Šalies gyventojų nugalėtoju išrinktame Šiaulių daugiabutyje po renovacijos ne tik tris kartus sumažėjo energijos suvartojimas, bet ir gerokai pasikeitė gyvenimo kokybė bei išaugo nekilnojamojo turto vertė. Pasak BETA direktoriaus V. Serbentos, Šiaulių daugiabutis praplečia svarbiausių renovacijos privalumų sąrašą – renovacijos rezultatai matuojami ne tik energijos sutaupymais, bet ir pagerėjusia gyvenimo kokybe. Po renovacijos pastate esančių butų vertė išaugo, o neseniai čia atsikėlė naujakuriai.
Šeštą dešimtmetį skaičiuojantis pastatas iki renovacijos darbų priklausė E energinio efektyvumo klasei, o vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 408,52 kWh energijos. Baigus renovacijos procesą, šis skaičius sumažėjo daugiau nei 3 kartus – iki 124,69 kWh vienam kvadratiniam metrui, o tai leido pasiekti aukštą, C energinio efektyvumo klasę.

Geroji patirtis – įvertinti renovacijos naudą

Apibendrinant iššūkius, su kuriais susidūrė kiekvienas iš daugiabučių, dalyvavusių konkurse, pastebima, kad kiekviena istorija yra išskirtinė – su išskirtiniais poreikiais bei problemomis, bet jas vienija energinio efektyvumo ir gyvenimo kokybės renovuotuose daugiabučiuose pagerėjimas.
„Dažniausiai apie renovaciją galvojame per gražesnių namų ir mažesnių šildymo sąskaitų naudą, tačiau renovacija reiškia kur kas daugiau: prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo, šalies energetinės nepriklausomybės didinimo“, – pabrėžė V. Serbenta.

          

                                                      Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Aktualijos

Featured

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas

Krašto žinios