Ateinančiais mokslo metais intensyviai rengiamasi įdiegti sistemą, leidžiančiai kiekvienai mokyklai, į kurią iš užsienio atvyksta mokinys, nuo pirmos dienos suteikti jam visokeriopą pagalbą. Jau sudarytas geriau atvykusius mokinius pasirengusių priimti mokyklų tinklas, rengiamos rekomendacijos mokykloms, metodinė medžiaga, planuojami seminarai ir finansavimo užtikrinimas steigiant mokytojo padėjėjo, mokinio asistento pareigybes. Integracijos priemonės ir diegimo etapai detaliai suplanuoti švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus šią savaitę pasirašytame integracijos plane.
„Laukiame visų, kurie panorės sugrįžti į Lietuvą. Ir sugrįžtančiai šeimai, ir mokyklai tai nemažas iššūkis, tačiau prasmingas. Todėl sutelktomis jėgomis tuos galimus sunkumus įveiksime, mokykloms, mokytojams suteiksime visą reikalingą pagalbą”, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Nuo rugsėjo veiklą pradės kartu su programos „Kurk Lietuvai” projektų vadove Sandra Kaire rengiamas mokyklų, kurios turi patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus, tinklas. Į jį įtrauktos 22 mokyklos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų ir Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės rajonų. Vėliau mokyklų tinklas bus plečiamas ir aprėps visas Lietuvos savivaldybes.
Mokyklų tinklas padės atvykstančioms šeimoms lengviau surasti mokyklas, pasirengusias priimti jų vaikus, stiprins mokyklų pasirengimą užtikrinti ne tik mokymosi, bet ir socialinę, emocinę paramą vaikui. Mokyklos su kitomis dalysis patirtimi, metodine medžiaga.
Klaipėdos Vitės progimnazija, turinti 5 metų darbo su emigrantų vaikais, patirtį, atvykusiam mokiniui sudaro individualų planą, jį konsultuoja ne tik mokytojai, bet, jeigu reikia, teikiama ir psichologo, socialinio pedagogo, logopedo pagalba, mokykla stengiasi palaikyti stiprų ryšį su mokinių tėvais. Ši progimnazija sulaukia mokinių iš Anglijos, Airijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Japonijos. 2018–2019 mokslo metais mokykloje mokėsi 12 sugrįžusių mokinių. Nuo šio rugsėjo planuoja atvykti dar 10.
„Labai nuoširdžiai ir stipriai atvykusiems mokiniams, ypač jeigu jie nekalba lietuviškai, padeda mokiniai savanoriai, – sako progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, 2015 metų Meilės Lukšienės premijos laureatė Kristina Stankutė-Matė. – Apklausiame atvykusius mokinius ir tėvus, ar jiems užtenka pagalbos mokykloje, kas sekasi sunkiau, ir po to pateikiame rekomendacijas mokytojams. Nuo kitų mokslo metų planuojame įsteigti klubą, į kurį susirinktume kas ketvirtį. Taip mokiniams iškylančius sunkumus galėtume išspręsti iš karto”.
Šiaulių „Sandoros” progimnazija beveik 10 metų teikia nuotolinį mokymą maždaug 200 tokiu būdu šioje mokykloje besimokantiems emigrantų vaikams. „Džiaugiamės, kad turime solidžią nuotolinio mokymo sistemą, veikiančią „debesų” kompiuterijos pagrindu. Kadangi neretai mokome ir vyresnius vaikus, niekada nelankiusius mokyklos Lietuvoje, turime didžiulę integracijos patirtį. Visi mokytojai naudoja modernias virtualias mokymo aplinkas, reguliariai atnaujinama pedagogų kompiuterinė įranga, išbandome 3D klases, išmaniąsias grindis”, – sakė Šiaulių „Sandoros” progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.
Integracijos plane taip pat numatyta parengti rekomendacijas dėl priėmimo, žinių įvertinimo, individualaus plano sudarymo, pažangos vertinimo pirmaisiais metais, neformaliojo švietimo veiklų panaudojimo sugrįžtančiųjų integracijai, finansavimo ir kitais klausimais. Mokytojams, vadovams, mokyklų socialiniams pedagogams, psichologams bus rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai. Planuojami parengti du ugdymo organizavimo modeliai atvykusiems ir sugrįžusiems iš užsienio vaikams. Jie bus išbandomi 10-yje savivaldybių.
Numatoma skirti finansavimą, kad klasėse, kuriose mokosi sugrįžusių emigrantų vaikai, dirbtų du mokytojai ar mokytojo padėjėjai, mokinio asistentas. Lėšų poreikis šioms pareigybėms steigti planuojamas 2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto plane.
Integracijos plane numatyta išplėsti nuotolinio mokymo tinklą ir patobulinti nuotolinio mokymo paslaugas. Taip pat numatoma praplėsti mokinių registro funkcijas, kad būtų fiksuojami ir sugrįžtantys iš užsienio mokiniai. Mokyklos, mokinių registre registruodamos į Lietuvą sugrįžusį mokinį, iš karto gautų priminimą apie jo ugdymui skiriamą 30 proc. didesnį valstybės finansavimą – tokios papildomos lėšos skiriamos jau ne vienerius metus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius birželį patvirtino rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą. Ji skirta ikimokykliniam, priešmokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys. Daugiau skirta užsienio lituanistinėms mokykloms, ji padėtų geriau pasirengti ir tiems, kurie iš anksto planuoja sugrįžti ir tęsti mokymąsi Lietuvoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam sugrįžtančių iš emigracijos vaikų integracijos planui Vyriausybė pritarė gegužės pabaigoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.