Prostatos vėžį įmanoma nustatyti anksti gana paprastu tyrimu, o susirgusiems dabar nemokamai prieinamas platus arsenalas gydymo būdų. Deja, ne visi vyrai kreipia dėmesį į savo sveikatą ir užleidžia ligą.

Vengia kalbėti

„Vyrai vengia kalbėti apie prostatos vėžį ir stigmatizuoja savo ligą”, – teigė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys. Jis pats perėjo visą susitaikymo su liga kelią, todėl gerai žino, kaip jaučiasi kiti panašaus likimo vyrai.
Prieš aštuonerius metus P. Rakščiui poliklinikoje buvo pasiūlyta pasitikrinti prostatą. Atlikus biopsiją rastas nepiktybinis vėžys. Gydytojai nusprendė, jog ligos gydyti dar nereikia, tačiau vyras turi nuolatos tikrintis ir stebėti, ar liga nepradeda plisti.
„Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą atlieku kas tris mėnesius, o kartą per metus – ir magnetinio rezonanso tyrimą. Taip turėtų daryti visi vyrai, kurių situacija panaši kaip mano”, – įsitikinęs 62-ejų draugijos prezidentas.

Mobili laboratorija

Prasidedanti liga neturi specifinių simptomų, t. y. sergantis žmogus, kol liga neišplito į kaulus, kitus organus, dažniausiai nieko blogo nejaučia. Tačiau prostatos vėžį įmanoma nustatyti anksti – tai galima nesunkiai padaryti iš kraujo atlikus PSA testą. Todėl buvo sukurta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – visi 50 metų sulaukę vyrai turi atlikti minėtą testą, o vyrai, kurių tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, šį testą turi atlikti nuo 45 metų.
„Draugija siekia kuo plačiau skleisti žinią apie ankstyvosios diagnostikos programą, kad vyrai kreiptųsi į gydytojus, kuo anksčiau būtų nustatytas vėžys ir būtų pradėti gydyti”, – tvirtino P. Rakštys.
Dar daugiau – draugija kartu su medicininių tyrimų laboratorija įsigijo greitosios pagalbos automobilį, kurį pavertė mobilia laboratorija. Ši laboratorija keliaus po atokiausias Lietuvos vietas ir iš neturinčių galimybės pasiekti medicinos įstaigų vyrų surinks kraujo mėginius PSA tyrimui. Šitaip jie galės dalyvauti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
Be to, jau įsteigta nemokama telefono linija. Numeriu 8 800 20 800 vyrai gali skambinti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14 iki 18 valandos. Atsiliepusi kvalifikuota slaugytoja patars, ką daryti susidūrus su daugeliu problemų.
„Kviečiame vyrus tapti prostatos vėžio ambasadoriais. Jie, gyvendami mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, panašaus likimo ištiktiems žmonėms galėtų patarti ar tiesiog juos išklausyti”, – įsitikinęs P. Rakštys.

Kenčia, kol įstengia

Nacionalinio vėžio instituto poliklinikoje dirba gydytojas urologas Saulius Žilys. Jis pirmasis sutinka vyrus, kurie ateina pasitikrinti dėl prostatos vėžio. „Dažniausiai juos pas mus atsiunčia šeimos gydytojai, atlikę PSA tyrimą ir įtarę, kad kažkas negerai”, – teigė specialistas.
Pasak pašnekovo, dešimt kruopštaus darbo metų, kai įgyvendinama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, davė puikų rezultatų – jeigu anksčiau du trečdaliai vyrų patekdavo pas gydytojus su užleistu vėžiu, tai dabar tokių yra trečdalis.
S. Žilys sako pastebėjęs, kad mažiausiai į savo sveikatą dėmesio kreipia menkai išsilavinę, toliau nuo didesnių miestų gyvenantys vyrai. „Pas mus juos dažniausiai atvaro žmonos, kai pamato, kad vyrui labai blogai. Deja, kai prasideda skausmai, tai ženklas, jog vėžys išplito”, – pasakojo urologas.
Didžiulė problema, kad Vilniaus krašte daug žmonių nesupranta valstybinės kalbos, todėl informacija jų beveik nepasiekia.
Vyrai slepia ne tik vėžį, bet ir depresiją – jie nenori pasirodyti silpni, todėl sukandę dantis iš paskutiniųjų eina, kol paeina.
„Mūsų vyrai labai uždari. Jų nuomone, liga yra nuosprendis, todėl jie nenori būti našta artimiesiems”, – pasakojo dažnas situacijas S. Žilys ir pridūrė, kad praėjusią savaitę jam paskambino vieno paciento dukra ir pranešė, jog tėvas, kuriam buvo baigtas gydymas, nes liga atsitraukė, išsikraustė iš namų, su šeima nebendrauja. Pacientui bandė padėti profesionalūs psichologai, tačiau jis atsisakė.

Gydoma kaip Vakaruose

Gydytojas didžiuojasi, kad Nacionalinio vėžio instituto poliklinikoje pas urologus beveik nėra eilių – sostinės gyventojams kartais reikia palaukti dieną ar dvi, o atvažiavę iš kitų miestų pas specialistus patenka tą pačią dieną.
Vyrai, kuriems nustatomas beprasidedantis piktybiškas prostatos vėžys, skubiai gydomi. Jei tyrimai parodo, kad tai mažos rizikos vėžys, šie vyrai be gydymo gali gyventi ilgus metus, nes liga neplinta. Vis dėlto juos gydytojai akylai stebi, ar neatsiranda naviko progresavimo požymių.
Gydytojo S. Žilio teigimu, Lietuvoje susirgę žmonės gydomi moderniais metodais, t. y. taip pat, kaip ir Vakarų šalyse. Be to, kiekvienam ligoniui parenkamas jam tinkamiausias gydymo būdas, nes galimybių yra labai daug – operacijos, minimaliai invaziniai gydymo būdai, radioterapija. Jei liga išplito, ligonis irgi nepaliekamas be pagalbos. Jo gyvenimą gali gerokai pailginti pastaraisiais metais sukurti vaistai. Dabar žmogus, netgi kai atsiranda metastazių, gali gyventi ne tik oriai, bet ir įprastai.
„Visi tyrimai, net brangiausi, gydymo būdai ir vaistai kompensuojami”, – tvirtino gydytojas ir pridūrė, jog vis dėlto norėtų, kad PSA tyrimas pagal programą vyrams būtų kompensuojamas ne kartą per dvejus metus, o kasmet. Pats S. Žilys kas metai sau atlieka PSA tyrimą.
Gydytojo nuomone, turėtų būti kompensuojamas ir PSA tyrimas, kai žmogus gydomas. „Neretai mums reikia greitai sužinoti, ar liga atsinaujina, ir skirti gydymą. Ne visi žmonės gali už tyrimą, kuris kainuoja apie 12 eurų, sumokėti”, – apgailestavo urologas.
Nepaisant to, kad Lietuvos žmonės gydomi pagal pasaulyje patvirtintus standartus, vis atsiranda ligonių, kurie mano ligą nugalėsią gerdami musmirių, rupūžių antpilus, žibalą.
Gydytojas pasakojo apie pacientą, kuris atėjo į polikliniką prieš mėnesį. Jam buvo atlikti tyrimai ir nustatytas piktybinis antros stadijos prostatos vėžys. Kai gydytojai pasiūlė gydymą, po kurio šis žmogus tikriausiai būtų ilgai gyvenęs, šis pasakė, kad jį išgydys Dievas ir trenkęs durimis išėjo. „Esu tikras, kad vėl jį pamatysiu, kai jam bus labai blogai, deja, padėti nedaug kuo galėsiu”, – sakė S. Žilys.

Kaip padėti sau

S. Žilys teigė, jog dažnai pacientai klausia, kokius galėtų vartoti maisto papildus, kad greičiau pasveiktų. „Aš jiems primygtinai rekomenduoju geriau išsispausti vaisių bei daržovių sulčių ir gerti, nes tai natūralus produktas, – sakė gydytojas. – Paskatinti reklamos žmonės nori vaistinėse pirkti maisto papildų ir tiki, kad jie juos išgelbės. Esu turėjęs pacientų, kurie, užuot kreipęsi į urologus ir sulaukę profesionalios pagalbos, „gydėsi” papildais, kol užleido vėžį.”
Gydytojas pridūrė, jog sveikas gyvenimo būdas stiprina organizmą, o gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė patarė maisto produktus rinktis taip, kad jie užtikrintų sveikatą ir suteiktų gyvenimo džiaugsmo. Mokslo tyrimais įrodyta, kad kasdien būtina suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg daržovių bei 300 g vaisių ir maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulų. Jų yra ne tik vaisiuose ir daržovėse, bet ir grūduose. Be to, maiste turi būti pakankamai vitaminų ir mineralų.
Dr. E. Gavelienė pabrėžė, kad reikia valgyti reguliariai ir kuo įvairesnį maistą, nustatyti savo porcijos dydį, kad gautume pakankamai maisto medžiagų, bet netuktume. Geriausia valgyti šviežius patiekalus. Taip pat reikia gerti pakankamai vandens – maždaug apie 2 litrus.

Edmundo Paukštės nuotr.