Pilkas dangus ir rudeniškai darganotos dienos kol kas nepadeda susigyventi su mintimi, kad jau gruodžio vidurys, o netrukus – didžiausia metų šventė.

Iš dalies susivokti ir susigyventi padeda informacijos srautas socialiniuose tinkluose – mums siūlomi šventinių patiekalų receptai su nuotraukomis, dovanos, įvairios paslaugos, susijusios su Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

Akims klajojant šiais srautais, užkliūva nuotraukos ir vaizdo filmukai, kuriuose užfiksuotos jaukios akimirkos Mažeikiuose veikiančioje fotostudijoje, edukacijų ir švenčių erdvėje „L2IND studio“. Skubu susipažinti su jos įkūrėja.

Dirbančiųjų savarankiškai daugėja

Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje nuosekliai daugėjo žmonių, besirenkančių veiklos formas fiziniams asmenims. Tai yra vykdančių individualią veiklą pagal pažymą, verslo liudijimą, dirbančių autorinių sutarčių pagrindu ir pan.

Oficialiosios statistikos portale skelbiamais duomenimis, 2015 m. mūsų šalyje buvo daugiau nei 139 tūkst. asmenų, vykdančių individualią veiklą. Pernai – beveik 251 tūkst.

Mažeikiškė „L2IND studio“ įkūrėja, fotografė Indrė Virokaitienė – viena iš tokių žmonių, nepabūgusių išbandyti ne samdomą darbą, o, kaip neretai sakoma, „dirbti sau“.

„L2 – Leonardo ir Lėjos, mano vaikų vardai, IND – mano pačios vardo pirmosios trys raidės. Daug kas klausia, kodėl taip pavadinau studiją ir kodėl tas pavadinimas toks sudėtingas. Tiesiog taip sugalvojau“, – pasakodama apie du mėnesius veikiančią studiją šypsojosi pašnekovė.

Išmėgino įvairius darbus

Indrė yra įgijusi virėjo-padavėjo specialybę. Bet išbandė daug įvairių veiklų. Lietuvoje, dar prieš išvykdama į užsienį, ji dirbo padavėja. Tada dirbo užsienyje. Tris vasaros mėnesius dirbo Ispanijoje, vienus metus – Didžiojoje Britanijoje, reklaminių plakatų spausdinimo fabrike, tiek pat laiko – Londono Getviko oro uoste.

Dar viena patirtis buvo gyvenimas Vokietijoje vienus metus. Norėdama įsitvirtinti naujoje jai šalyje pašnekovė lankė vokiečių kalbos kursus, kaip nagų meistrė gavo pirmąjį darbą grožio salone.

Vis dėlto po metų Vokietijoje Indrė grįžo į Didžiąją Britaniją, kurioje toliau gilino žinias ir įgūdžius nagų priežiūros srityje. Gimus vaikams, pašnekovė 7 metus vykdė savarankišką veiklą kaip nagų meistrė.

Dirbo iki tol, kol pradėjo skaudėti riešą ir šio darbo teko atsisakyti.

Beje, riešų, rankų skausmai – dažna manikiūrininkus kamuojanti sveikatos problema. Ji atsiranda dėl intensyvių monotoniškų judesių, nuolatinio riešo lenkimo į priekį ir atgal, darbo su vibruojančiomis frezomis.

Patraukė fotografija

I. Virokaitienė save apibūdina kaip meniškos prigimties žmogų. Turbūt ne atsitiktinumas, kad, augindama pirmagimį Leonardą, Indrė pajuto norą fotografuoti, įamžinti gražiausias šeimos akimirkas. Nusipirko pirmąjį fotoaparatą. Tačiau su juo taip ir „nesusidraugavo“.

„Jo valdymas buvo sudėtingas. Nemokėjau, nesupratau veikimo principo. Ir po poros metų pardaviau, o praauginusi sūnų išėjau daryti manikiūrų. Galvojau, kad po pertraukos rankų nebeskaudės“, – prisiminė moteris.

Neilgai padirbėjusi Indrė pajuto, kad skausmas niekur nedingo. Natūraliai kilo klausimas, ką daryti toliau. Nors Anglijoje tarp vaikus auginančių žmonių padavėjo darbas yra populiarus dėl to, kad sėkmingai pavyksta suderinti darbo grafiką su šeimos poreikiais, pašnekovei jo imtis nesinorėjo.

„Traukė fotografija. Tad vėl įsigijau fotoaparatą. Pradėjau bandyti daugiau fotografuoti, mokytis. Susiradau makiažo meistrę, kuri paruošė modelį. Padariau gražią fotosesiją. Laikui bėgant, įsitikinau, kad einu tinkama linkme“, – pasakojo I. Virokaitienė.

Nutarė sugrįžti į Lietuvą

Praėjusiais metais šeima nutarė grįžti į Lietuvą. Sprendimą sugrįžti labiausiai lėmė ekonominės priežastys.

„Ten principas toks, kad jei dirbi, tai ir užsidirbi pinigų. Bet kartu ir daug išleidi. O mokesčiai nuolat didėja, kainos kyla. Atėjo metas, kai, bendraudama su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis, išsiaiškinau, jog čia uždarbio ir išlaidų santykis panašus kaip ir Anglijoje. Noras būti arčiau giminių, artimųjų taip pat buvo svarbi priežastis, kodėl nusprendėme sugrįžti“, – mintimis pasidalijo I. Virokaitienė.

Nutarė kurti studiją

Sugrįžusi į Mažeikius Indrė užsiregistravo į Užimtumo tarnybą ir pasinaudojo galimybe dalyvauti 3 mėnesių trukmės intensyviuose kursuose apie dirbtinį intelektą. Pavyko sužinoti, kaip jį panaudoti kuriant reklamą, grafinį dizainą, ir apie pridėtinės vertės kūrimą.

Po šių kursų reikėjo imtis individualios veiklos. Nors įvairių idėjų, ką galėtų veikti gyvendama Mažeikiuose, Indrės galvoje sukosi ir kur kas anksčiau. Ieškodama atsakymų į jai rūpinčius klausimus, norėdama susirinkti informacijos, ji skambindavo į šalies institucijas.

„Bendraudama su žmonėmis Lietuvoje, neretai girdžiu tokį pasakymą: „Norėčiau pabandyti, bet nedrįstu, negaliu.“ O aš Anglijoje ir iš ten veikiančių organizacijų, institucijų atstovų, šiaip žmonių patyriau palaikymą, supratau, kad jeigu turi idėją, noro ką nors daryti – bandyk. Taip susidėliojus įvykiams ir aplinkybėms, nutariau surizikuoti ir įkurti fotostudiją, jaukią erdvę, kurioje žmonės gali leistis į kūrybą, kurioje gali švęsti nedideles šventes“, – kalbėjo pašnekovė.

Nori, kad žmonės daugiau bendrautų

Oficialiai „L2IND“ studija veikia 2 mėnesius. Tačiau prieš tai 4 mėnesius vyko jos įkūrimo, pasirengimo darbai.

Studijoje jau įvyko rudeninių puokščių gaminimo, advento vainikų pynimo edukacijos, kurias vedė Vaida Žvirždinienė (Liepžiedė). Mažeikiškiai gamino kalėdinius eglės žaisliukus. Šį užsiėmimą vedė iš Mažeikių kilusi, bet Šiauliuose šiuo metu gyvenanti Rasa Rusnė Kazarjan. Mažieji rinkosi į tapybos užsiėmimą. Su jais bendravo, tapyti lapę mokė tapybos studijos edukatorė Aurelija Valutytė-Slavinskienė iš Gargždų.

Be to, šiuo metu šventiškai išpuoštoje studijoje Indrė rengia fotosesijas.

„Labai noriu į veiklas įtraukti ne tik vaikučius, bet ir jų tėvus – norisi, kad šeimų nariai kuo daugiau bendrautų. Man, grįžusiai iš užsienio, į akis krinta tai, kad žmonės labai lekia, skuba, o susitikę net nepasisveikina… Norėtųsi tai nors šiek tiek pakeisti“, – apibendrino mažeikiškė.

Nuotr. iš asmeninio archyvo