Šiandien penktadienis, kovo 13-oji. Sakysite, įprasta darbo diena. Na, gal kiek geresnė, nes ant nosies – savaitgalis. Tačiau daugelyje Vakarų kultūrų ši diena yra apipinta prietarais ir laikoma nesėkminga. Nepaisant to, statistiškai nepastebima, kad šią dieną įvyktų daugiau nelaimių nei įprastai. Nutarėme paklausti uteniškių, ką jiems reiškia ši diena ir skaičius 13, taip pat pasidomėti kitais kartais dar iš vaikystės užsilikusiais prietarais.

DEIVIDAS

Penktadienį 13 dieną galima siaubo filmus pažiūrėti. Skaičius 13 man nėra nesėkmingas, o kad galbūt sėkmingas, tai reikės penktadienį ir patikrint. Yra toks prietaras, kad negalima eiti po kopėčiomis, jeigu jos pastatytos prie sienos, nes tada nesiseks. Tai aš ir nevaikštau. Visi, manau, kažkiek tiki tais prietarais. Jeigu sako, kad netiki, vis tiek pasąmonėj tiki. Kalbant apie juodą katę, perbėgančią kelią, aš manau, kad ji ne sukelia kažkokį pavojų, o savo perbėgimu įspėja, jog toje vietoje tau gali kažkas nutikti. Aš pats juodą katę visada turėjau. Esu virėjas. O virėjai turi tokį prietarą: kas pavalgęs neparūkė, tas didžiausias tinginys.

LAIMA

Skaičius 13 man nereiškia nieko ypatingo – biškį tikiu, biškįnetikiu. Jeigu kas blogo tą dieną nutiktų, gal ir pagalvočiau, kad buvo penktadienis 13 diena, o kai viskas gerai praeina, tai ir nesureikšminu. Jeigu tą dieną man būtų numatytas kažkoks svarbus įvykis, tarkime, operacija, vien dėl šio skaičiaus tikrai planų nekeisčiau, gal kiek daugiau pagalvočiau, pasinervinčiau, nes aš esu gana jautrus žmogus. Mano mama labai tikėjo prietarais. Sakydavo, jeigu niežti dešinę akį, tai ne prieš gera. O man atvirkščiai – kažkas gali nutikti, jeigu niežti kairę akį, o jeigu dešinę – bus gerai. Bet man šis prietaras ne visada išsipildo. O mamai net sapnai išsipildydavo, ji sakydavo esanti biškį prie čierauninkės. Jeigu kas bloga nutikdavo, tai ji sakydavo: va taip ir sapnavau.

JURGITA

Penktadienio 13-osios aš labai nesureikšminu. Bet va, jeigu juodas katinas perbėga kelią, tai stengiuosi per tą vietą nei eiti, nei važiuoti. Mama sakydavo, kad, jeigu prie namų geniukas kala, tai iš artimųjų kažkas numirs ar nutiks kažkas bloga. Ir šis prietaras yra išsipildęs. Skaičius 13 man turbūt labiau laimingas nei nelaimingas, nes esu gimusi birželio 13 dieną.

AUDRONĖ

Man nei skaičius 13, nei penktadienis 13-oji nieko nereiškia. Mano nuomone, ir skaičiai yra tik skaičiai, ir juoda katė gali bėgioti, kur ji nori. Jeigu kažkas pasiseka ar nepasiseka, tai čia daugiau atsitiktinumas. Negaliu sakyti, kad prietarai yra nesąmonė, nes tiems, kurie tiki, jie yra reikšmingi. Jeigu kažką pamiršus tenka grįžti namo, visada pasižiūriu į veidrodį – čia jau mano prietaras.

VIDAS

Prie bažnyčios gyvenam, tai jokių prietarų nebijom. Ir Dievo nebijau, nes nieko bloga nesu padaręs. Aš daug metų vairuotoju išdirbau. Kažkas buvo sugalvojęs: если чёрный кот дорогу перейдёт, то чёрному коту и не повезёт(liet. jeigu juodas katinas perbėgs kelią, tai juodam katinui ir nepasiseks). Tais laikais būdavo ne vairuotojo pažymėjimas, o tokios knygutės. Niekada Kelių eismo taisyklių nepažeidinėdavau, niekas tada ir nestabdydavo, jeigu matydavo, kad mašina atrodo tvarkinga. Bet vieną kartą sustabdė. Atverčiu tą knygutę – katinas. Ten buvo iškarpa su katino atvaizdu, gal iš laikraščio kokio, gal pats ir įsidėjau kada, nebepamenu. Tai mane burtininku pavadino ir nieko daugiau nesakė. Dar ilgai aš tą katiną nešiojausi, kol sudilo. Ir aš jau sudilau… Nei skaičiaus 13, nei penktadienio 13-osios nepaturoju, kas negera, tas vis tiek atsitinka. Man jau 82-i eina, tai joks skaičius nebemačija.

ROBERTAS

Man nei skaičius 13, nei penktadienis 13-oji nieko nereiškia. Jeigu juoda katė perbėga kelią, aš dar labiau džiaugiuosi. Pamenu, kartą važiavau, ir juodas katinas per kelią bėga, tai automobilis, važiavęs priešinga kryptimi, staigiai pristabdė. O aš važiavau sau ir nuvažiavau, dar tam vairuotojui va taip parodžiau (nykščius į viršų – aut. past.), tai tas nusišypsojo. Senesniais laikais žmonės labiau tais prietarais tikėdavo. Ir dabar, jeigu kažkam kažkas nutinka, tai gal ir pradeda tikėti, o jeigu nieko nenutinka, tai taip ir gyvena žmonės.

EDGARAS

Prietarais tikiu „50 ant 50“. Mano laimingas skaičius yra 7. Gal ir sutapimai, o gal ir ne, bet jau nuo vidurinės mokyklos laikų skaičius 7 man yra sėkmingas. Jeigu 13 dieną manęs lauktų kažkoks svarbus įvykis, tikrai dėl šio skaičiaus savo planų nekeisčiau. Esu atkreipęs dėmesį, kad kai kuriuose lėktuvuose nėra 13-os vietos, bet tai, turbūt, priklauso nuo skrydžių bendrovės vykdomos politikos.

EUGENIJA

Penktadienio 13-osios prietaru tikrai netikiu. Sesers anūkas gimęs 13 dieną, mano aplinkoje yra dar bent keli žmonės, kuriems sekasi, susiję su šiuo skaičiumi. Manau, kad jeigu kažkam lemta nutikti, tai ir nutiks, bet kurią dieną gali nutikti, nebūtinai 13-ą. Nelabai tikiu aš nei prietarais, nei apskritai kažkuo. Suprantu, kad tai nelabai koks požiūris, bet kuo šiais laikais galima tikėti? Nei Dievu, nei politikais. Baisu, kas dabar dedasi pasaulyje, tad kuo tikėti? Apie Dievą galvoju, kodėl jis nemato? Jeigu sukūrei pasaulį, tai ir tvarkyk jį bent kiek, į vietas pastatyk šiek tiek parazitus.

DALIA

Aš visai netikiu jokiais prietarais. Seniau žmonės gal labiau tikėjo, kad kažko reikia nedaryti arba daryti, bet, kiek pamenu savo mamą, tai ir ji jokių prietarų neturėjo. Mano draugės gal ir tiki kažkokiais prietarais, tik aš dabar taip greitai nepamenu, net negalvoju apie tai. Mano dukrytė gimė rugpjūčio 13 dieną, todėl man ši diena yra laiminga. Ačiū Dievui, ji gerai gyvena, dirba, yra sveika. Žinau, kad lėktuvuose nėra 13-os vietos, kad Amerikoje nėra namų su numeriu 13 – iki kokio lygio žmonės prieina…