Kas dieną visuomenę pasiekia informacijos srautai iš įvairių komunikacijos kanalų: socialinių tinklų, tinklaraščių, interneto svetainių, tradicinės žiniasklaidos priemonių ar kitų elektroninių leidinių. Tai leidžia išsirinkti geriausiai mūsų interesus, politines ar socialines pažiūras atspindintį šaltinį. Tačiau vis daugiau žmonių kaip pagrindinį informacijos šaltinį renkasi socialinius tinklus, dažnai neįvertindami ten egzistuojančių grėsmių. Sparti informacijos sklaida socialiniuose tinkluose sukuria greito dezinformacijos plitimo sąlygas. Paskaitą Utenos regiono žiniasklaidos bendruomenei skaitė bei tyrimo apie Baltijos šalių visuomenės atsparumą rezultatus „Utenos dienos“ redakcijoje pristatė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Dalia Bankauskaitė.
Baltijos valstybių visuomenės tyrimas
Pasak D. Bankauskaitės, „visuomenės atsparumas“ – dažniau vartojama sąvoka nei „dezinformacija“. Visuomenės atsparumas – tai visuomenės gebėjimas veikti kritinėse situacijose, pasiruošti joms, atsilaikyti prieš sukrėtimus, atsigauti po jų, prisitaikyti prie naujų sąlygų ir tęsti įprastą gyvenimą. Vienas iš svarbiausių faktorių, formuojančių visuomenės atsparumą, yra valstybės lygmens strateginė komunikacija.
„Valstybė privalo užtikrinti visuomenės atsparumą, tam, kad ji būtų ne tik saugi, bet ir pajėgi gintis. Visuomenės atsparumas gali būti formuojamas galios, papirkimo arba žmogaus valios paveikimo priemonėmis. Pastaroji priemonė yra stipriausiai veikianti. Pirmosios priemonės taip pat veikia, bet jos neilgalaikės ir nėra tvarios“, – kalbėjo docentė.
Išanalizavus 2022–2023 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo trijų Baltijos šalių gyventojai, rezultatus, galima teigti, kad šių valstybių gyventojai pavojų suvokia ir priima panikuodami. Estijos piliečiai jaučia žemiausią pavojaus lygį, latviai užima vidurinę poziciją, o Lietuvos gyventojai, palyginti su Latvija ir Estija, jaučia didžiausią pavojų.
Pasak D. Bankauskaitės, visų trijų valstybių gyventojai, dalyvavę apklausoje, išskyrė ekonominės gerovės svarbą, nejuntantys finansinio stabilumo – nesijaučia saugūs.
O 62 proc. apklaustų Lietuvos piliečių informacinės ir kibernetinės ataką suvokia kaip galingą priemonę, darančią įtaką jų saugumui.
Dauguma apklaustų lietuvių nurodė, kad labiausiai pasitiki savo kaimynais, bendruomene, organizacijomis, kuriose dirba, ir kolegomis, o mažai pasitiki (arba visai nepasitiki) savivalda, Kremliaus žiniasklaida, alternatyviąja Rusijos žiniasklaida ir šios šalies influenceriais. O pasitiki Ukrainos žiniasklaidos priemonėmis ir Lietuvos nacionaliniu transliuotoju.
Penki patarimai, kaip tikrinti informaciją
Taigi, norint stiprinti visuomenės atsparumą, svarbu didinti gyventojų sąmoningumą, užtikrinti švietimo sklaidą.
Yra daug skirtingų melagingos informacijos skleidimo formų. Dezinformacija – informacija, kuri yra melaginga ir sąmoningai sukurta siekiant pakenkti asmeniui, socialinei grupei, organizacijai ar šaliai. Misinformacija – informacija, kuri yra melaginga, bet sukurta nesiekiant padaryti žalos. Malinformacija – realybe grįsta informacija, naudojama siekiant padaryti žalos asmeniui, organizacijai arba šaliai. Visi šie informacijos tipai yra pavojingi, nes dėl sensacingo ar tariamai įdomaus turinio jais sparčiai dalijamasi socialiniuose tinkluose. Taip nutinka, kai vartotojai, nepatikrindami informacijos ir neapsvarstydami istorijos įtakos, ja dalijasi savo paskyrose.
Yra penki paprasti veiksmai, kuriuos galite atlikti tikrindami informaciją.
1. Įvertinkite šaltinį. Istorijų antraštės gali būti skandalingos, siekiant pritraukti daugiau paspaudimų ir skatinti dalijimąsi. Pasigilinus į istoriją gali paaiškėti, kad antraštėje pateikti teiginiai nėra teisingi.
2. Skaitykite ne tik antraštę. Svarbu išsiaiškinti, ar nurodytas autorius tikrai egzistuoja. Jei egzistuoja, ne mažiau svarbu sužinoti, ar jis yra patikimas žmogus.
3. Patikrinkite autorių. Dažnai melagingose naujienose nebūna nuorodų, kurias paspaudus būtų galima patikrinti faktus. Jeigu jų yra, tačiau manote, kad šaltinis abejotinas, nespauskite ant nuorodų. Gali paaiškėti, kad pradinė žinutė buvo pagražinta arba jos prasmė iškreipta nenurodant jokių šaltinių ir papildomų nuorodų.
4. Atidarę nuorodą patikrinkite, ar šaltiniai patvirtina paskelbtą istoriją.
5. Patikrinkite datą. Iš naujo paskelbtos senos naujienos nebūtinai yra vis dar aktualios. Naujienoms skaityti lietuvių kalba naudokite didžiuosius portalus, tokius kaip LRT, DELFI, „15min“, „Alfa“, TV3 ir panašius į juos. Mažiesiems portalams dėl mažesnių žmogiškųjų ir finansinių resursų gali būti lengviau padaryti įtaką perkant tam tikrą turinį, ten dirba mažiau žurnalistų, galinčių tikrinti informacijos patikimumą.
Taip pat svarbu savo išmaniuosiuose įrenginiuose pašalinti rusiškas ir kiniškas programėles arba bet kokias rusų ar jų potencialių sąjungininkų kurtas programėles. Dalis jų turi įvairias prieigas prie jūsų duomenų ar vietovės nustatymų, o tai gali būti panaudota prieš jus tiek dezinformacijai skleisti, tiek karinių veiksmų metu. Tarp tokių programėlių populiariausios yra: „Kaspersky Antivirus“, „CheckScan“, „FaceApp“, „MyPocket“, „Mail.Ru“, „Vkontakte“, „GO SMS Pro“, „Yandex.Taxi“, „Yandex Mail“, „GO Launcher“, „APUS Launcher“, „Security Master“ ir „TikTok“.
Kaip atskirti tikrą vizualią informaciją nuo netikros
Ne mažiau svarbu gebėti atskirti ir patikrinti, ar pateikiama vizuali informacija yra tikra. Tai padaryti galima vos trimis žingsniais.
1. Atidarykite vieną iš paieškos sistemų (nuorodos pateikiamos ties „Naudingos priemonės“).
2. Nukopijuokite įtarimų keliančio vaizdo nuorodą arba atsisiųskite ir įkelkite patį vaizdą.
3. Atlikite analizę ir sužinokite, ar tie patys arba labai panašūs vaizdai nebuvo paskelbti anksčiau.
Prieš pasitikint vaizdu, atvirkštinė vaizdo paieška turėtų būti įprasta praktika. Realybės ar dabarties laiko neatitinkantys vaizdai gali iškreipti tikrąją žinutę. Klaidų lygio analizė nėra metodas, kuriuo vertėtų aklai pasitikėti, tačiau tai taip pat efektyvus vaizdo originalumo patikrinimo būdas.
Atvirkštine vaizdo paieška galite pasinaudoti norėdami paveikslėlyje atpažinti nežinomus žmones, vietas, pastatus ir kitą informaciją.
O štai sugeneruotą vaizdą atpažinti yra lengviau nei sugeneruotą tekstą, ypač jei yra bandoma generuoti tikroviškas nuotraukas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuotraukos yra tikros, tačiau įsižiūrėjus atidžiau matosi, kad spalvos atrodo nenatūralios, per daug ryškios, rėžiančios akį. Fonas sugeneruotose nuotraukose turi neryškų foną arba jame esančių pastatų ar automobilių linijos būna iškraipytos. Priartinus nuotraukas iškart galima pastebėti, kad žmonių kūno dalys yra nenatūralios ir iškraipytos: ausys atrodo keistai, galvos lyg tapytos teptuku. Dirbtinis intelektas kurdamas tokias nuotraukas dažnai prideda daugiau nei penkis pirštus ar daugiau dantų, nei žmogus gali turėti.
Pavojai, tykantys socialiniuose tinkluose
Netikros socialinių tinklų paskyros ir po jomis besislepiantys veikėjai taip pat gali būti realia grėsme visuomenės saugumui. Kaip pastebėti, ar „Facebook“ paskyra yra tikra, ar netikra? Tikri „Facebook“ vartotojai savo paskyrose dažnai dalijasi asmenine informacija, todėl netikrų paskyrų autoriai aktyviai siūlo tapti draugais dėl dviejų pagrindinių priežasčių: siekdami, kad jų paskyros atrodytų tikresnės su daugybe tikrų žmonių ir kad pamatytų daugiau jūsų asmeninės informacijos. Priklausomai nuo netikros paskyros tikslų, ji gali būti naudojama renkant asmeninę įvairių organizacijų darbuotojų informaciją. Dauguma netikrų paskyrų neskelbia daug nuotraukų – dažniausiai tris arba keturias. Kartais tai būna skirtingų žmonių nuotraukos. Tiek nuotraukų pakanka siekiant sukurti laikiną iliuziją, kad už paskyros slypi tikras žmogus.
Daugumos netikrų paskyrų biografijose yra labai mažai informacijos arba pateikta informacija atrodo keista. Pavyzdžiui, tai nėra neįmanoma, bet labai mažai tikėtina, kad žmogus, gyvenantis Bronkse, lankė Helsinkio universitetą, taip pat yra labai jaunas, o jau dirba Niujorko viešųjų ryšių įmonėje. Patikrinę jo vardą „Google“ paieškoje ir atlikę atvirkštinę jo profilio nuotraukos paiešką galite įsitikinti, kad paskyra yra netikra. Jei žinutę išsiųsite į netikrą paskyrą, mažai tikėtina, kad sulauksite atsakymo net ir į trumpą klausimą. Geriausia net nebandyti susisiekti ar kitais būdais užmegzti pokalbio. Vieninteliai dalykai, kuriuos galite rasti netikrose „Facebook“ paskyrose – tai nauji paspaudimai „patinka“ ir nauji draugai.
Projektą „Atpažinti-analizuoti-reaguoti: atsparumo stiprinimas Lietuvoje“ organizuoja VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ su Vokietijos ambasados Vilniuje parama.
Deivido Ridiko nuotr.
