Nebeatitinka šiandienio gyvenimo būdo
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pažymi, kad dauguma šiandien atnaujinamų daugiabučių buvo suprojektuoti prieš 40–60 metų, kai gyventojų poreikiai ir gyvenimo būdas gerokai skyrėsi nuo dabartinių.
„Dviračiai, elektriniai paspirtukai, vaikų vežimėliai šiandien tapo kasdienio gyvenimo dalimi, o gyventojai pagrįstai tikisi, kad jų būstas bus patogus naudoti, ne vien energiškai efektyvus. Todėl modernizacijos programa plečiama taip, kad greta įprastų modernizacijos darbų būtų sprendžiami ir prieinamumo bei funkcionalumo klausimai – taip pastatai išliks patrauklūs dar kelis dešimtmečius“, – teigia G. Burbienė.
Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės, iki šiol valstybės parama buvo taikoma tik esamiems liftams modernizuoti ar pakeisti, tačiau nuo šių metų rugsėjo įgyvendinamuose projektuose atsirado galimybė įrengti liftą ir daugiabutyje, kuriame jo anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, penkiaaukštyje. Ar toks sprendimas įmanomas, kiekvienu atveju priklauso nuo pastato konstrukcijų, laiptinių išplanavimo ir galimybės liftą įrengti pastato viduje arba išorėje.
Kliūtys prasideda dar prie laiptinės durų
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros fizinės aplinkos prieinamumo teisinio reglamentavimo konsultantas Egidijus Grigonis atkreipia dėmesį, kad senos statybos daugiabučiai dažnai nėra pritaikyti riboto judumo žmonėms net ir tais atvejais, kai juose yra liftai.
„Net ir įrengus liftą svarbu užtikrinti, kad gyventojai galėtų juo patogiai naudotis. Pasitaiko atvejų, kai iki lifto dar reikia pakilti laiptais, turėklai nėra patogūs įsikibti, o durys siauros ar sunkiai atidaromos. Todėl atnaujinant daugiabutį svarbu į jo prieinamumą žvelgti kompleksiškai – kartu su lifto įrengimu numatyti ir kitus sprendimus, pavyzdžiui, patogius turėklus, neslidžią dangą, aiškiai pažymėtas laiptų pakopas. Tai padėtų užtikrinti, kad atnaujintas pastatas būtų patogesnis ne tik žmonėms su negalia, bet ir vyresnio amžiaus gyventojams bei šeimoms su mažais vaikais“, – teigia E. Grigonis.
G. Burbienė priduria, kad įrengus liftą vyresnio amžiaus gyventojai gali ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose. Tai taip pat padeda mažinti socialinę atskirtį, o prieinamesni būstai tampa patrauklesni ir nekilnojamojo turto rinkoje.
Saugyklos – svarbi dviračių infrastruktūros dalis
Susisiekimo ministerijoje darnaus judumo klausimus kuruojantis specialistas Nemunas Abukauskas pastebi, kad Lietuvos gyventojų judumo įpročiai pamažu keičiasi – vis daugiau žmonių kasdienėms kelionėms renkasi eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu. Tačiau, pasak jo, vien dviračių takų plėtros nepakanka. Ne mažiau svarbu, ar gyventojai turi galimybę saugiai ir patogiai laikyti dviračius prie savo namų.
„Net jei mieste įrengta gera dviračių infrastruktūra, žmogus, neturintis kur laikyti dviračio arba kasdien turintis jį nešti į penktą aukštą, gerai pagalvos, ar verta tokį dviratį įsigyti. Todėl svarbu, kad saugyklos būtų įrengiamos patogioje vietoje – pirmame aukšte arba prie pat daugiabučio, kad gyventojams nereikėtų dviračių nešti laiptais. Tai ypač aktualu populiarėjant elektriniams dviračiams – jie gerokai sunkesni už įprastus, tad net keli laipteliai kai kuriems gyventojams gali tapti iššūkiu. Ne mažiau svarbu užtikrinti saugumą – saugyklos turi būti rakinamos ir apsaugotos nuo vagysčių“, – sako N. Abukauskas.
G. Burbienė tikina, kad dviračių ir kitų judumo priemonių saugyklos padėtų spręsti ir bendrojo naudojimo erdvių problemą. Neturėdami tam skirtos vietos, gyventojai dviračius, elektrinius paspirtukus ar vaikų vežimėlius neretai palieka laiptinėse, bendrose rūsių patalpose, kur jie užima praėjimus ir gali trukdyti evakuacijai. Įrengus atskirą saugyklą, šias priemones būtų galima laikyti saugiau, kartu užtikrinant patogesnį ir laisvesnį judėjimą bendrose namo erdvėse.
Lifto ir saugyklos įrengimą svarbu planuoti iš anksto
Liftų ir judumo priemonių saugyklų įrengimas priskiriamas papildomoms modernizavimo priemonėms, kurioms finansuoti gyventojai gali pasinaudoti lengvatiniu kreditu.
Anot G. Burbienės, racionaliausia šias priemones planuoti kartu su visa daugiabučio modernizacija. Taip galima iš anksto įvertinti techninius sprendinius, suderinti projektavimo ir statybos darbus bei išvengti papildomų sąnaudų ateityje.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
