Aplinkos ministras Kęstutis Navickas kartu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu Mariumi Pulkauninku lankėsi Labanoro regioniniame parke, kur stebėjo, kaip valstybiniuose miškuose vykdoma ūkinė veikla.

„Visuomenės susirūpinimas dėl kirtimų Labanoro girioje – suprantamas, – sakė ministras. – Estetiniu požiūriu plyni kirtimai daro slogų įspūdį, tačiau tai yra ir ūkinė veikla, kurią privalo vykdyti valstybinius miškus prižiūrintys miškininkai. Vis dėlto pasitempti tikrai turime kur – būtina daugiau dėmesio skirti planavimo procedūroms, kad kertamos biržės netaptų vienu dideliu iškirstu lauku. Be to, būtina įvesti „saugiklių” sistemą, kad vertingiausi miško plotai būtų išsaugoti“.

Pažymėtina, kad valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys nėra padidėjusios, bet šiek tiek suintensyvėjo kirtimai privačiuose miškuose. Ne išimtis – ir Labanoro regioninis parkas. Tačiau miško kirtimai yra planuojami iš anksto, jų apimtys stebimos, o Aplinkos ministerija turi įgaliojimus reaguoti, jeigu kiltų grėsmė tvariam miškų valdymui.
Ministerija siekia dvigubai padidinti saugomų ir vertingų miškų apsaugą saugomose teritorijose, jose griežčiau reguliuojant ūkinę veiklą.

„Vertingų miškų apsaugos plotas turėtų plėstis, – pažymėjo Kęstutis Navickas. – Be kita ko, svarstoma kertinėms miško buveinėms, kurios yra ypač vertingos biologinės įvairovės ir gamtiniu požiūriu, suteikti teisinį apsaugos statusą nacionaliniu mastu.“

Miškininkai ir gamtininkai sutaria, kad, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio biologinei įvairovei, miško kirtimus pirmiausia reikia vykdyti ūkinės paskirties miškuose, o saugomų teritorijų ir kitus didelės gamtinės vertės miškus naudoti itin tausiai.

Aplinkos Ministerijos inf.