Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną.

Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams tam, kad šie sukauptų pakankamai jėgų. Prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas ariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją”. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyvių judėjimas, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.
Priežastys nėra aiškios, kodėl šiemet, kaip ir pernai, dauguma baltųjų gandrų mūsų kraštą paliko gerokai anksčiau. Rugpjūčio 21 dieną šalies pietų ir rytų regionuose pavyko pamatyti tik kelis gausesnius baltųjų gandrų būrius. Dauguma baltųjų gandrų nelaukė šv. Baltramiejaus ir pakilo tolimam skrydžiui maždaug prieš savaitę.
Baltieji gandrai keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afriką. Tačiau kelionės tikslą pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir įsikurti Etiopijoje, Somalyje, Zaire ar kai kuriose kitose Afrikos šalyse, šie sparnuočiai susiduria su kitu pavojumi – jie medžiojami maistui.
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – tai Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gėrovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).
Dažnai pasitaiko, kad gandrai lizdų statybai panaudoja ir žmonių išmestus ar netvarkingai paliktus daiktus – elektros laidus, virves, tinklus, plastiko maišelius, polietileną ir kt. Šie lizdui panaudoti „radiniai” gali būti labai pavojingi paukščių jaunikliams.
Migracijos metu gandras įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų.
Gandro patelė ir patinas žiemoja atskirose vietovėse.

Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos informaciją, Deimantės Kazokaitės nuotr.