Rudens rytai vis vėsesni, žolė šlapia, o pasivaikščiojimai dažniau baigiasi purvinomis letenomis. Kaip tik tuo metu nemažai šeimininkų pastebi, kad šuo iš guolio kyla lėčiau, stabteli prie laiptų, o į automobilį nebešoka taip drąsiai kaip vasarą. Dažnas tai priskiria amžiui. Tačiau neretai už tokių pokyčių slypi sąnarių diskomfortas, kuris prasideda gerokai anksčiau, nei tampa matomas.
Kodėl šaltuoju sezonu sąnariai primena apie save
Šunys skausmą slepia meistriškai. Kol šilta ir daug judama, raumenys sąnarius gerai prilaiko, todėl nedidelis kremzlės nusidėvėjimas beveik nejaučiamas. Atvėsus situacija keičiasi. Šaltyje ir drėgmėje raumenys sustingsta, lietingomis dienomis pasivaikščiojimai trumpėja, o porcijos dubenėlyje dažniausiai lieka tokios pačios. Mažiau judėjimo ir keli papildomi kilogramai sąnariams reiškia didesnį krūvį, todėl daliai šunų ankstyvi osteoartrito požymiai išryškėja būtent rudenį ir žiemą.
Labiausiai rizikuoja vyresni šunys, didelių veislių augintiniai, sportuojantys ar dirbantys šunys, taip pat tie, kurie patyrė traumą ar operaciją. Vis dėlto sąnarių problemų pasitaiko ir jauniems gyvūnams, ypač jei jie turi antsvorio.
Ženklai, kuriuos lengva praleisti
Sąnarių skausmas retai prasideda šlubavimu. Dažniau jis pasireiškia smulkmenomis, kurias pastebi tik atidus šeimininkas. Po miego šuo kelis pirmus žingsnius žengia sukaustytas, bet įsivaikščiojęs atrodo visai sveikas. Pasivaikščiojimo metu vis dažniau atsilieka arba pats pasuka namų link. Dvejoja prieš užšokdamas ant sofos ar į automobilio bagažinę, lėčiau lipa laiptais. Kai kurie šunys ima laižyti tą pačią koją, tampa irzlesni, kai juos glostote ties klubais ar nugara.
Katės sąnarių skausmą slepia dar geriau. Jos tiesiog nustoja šokinėti ant palangių ir spintų, rečiau laižosi nugaros srityje, o kartais ima vengti kraiko dėžutės aukštais kraštais.
Ką galima padaryti namuose jau šiandien
Pirmiausia pasirūpinkite guoliu. Jis turėtų būti minkštas, šiltas ir stovėti atokiau nuo skersvėjų, ne ant šaltų plytelių. Slidžios grindys sustingusiems sąnariams yra tikras išbandymas, todėl ten, kur šuo dažniausiai vaikšto ir keliasi, praverčia neslystantys kilimėliai.
Pasivaikščiojimų geriau neatsisakyti net lyjant. Vietoj vieno ilgo žygio rinkitės du ar tris trumpesnius, o pirmąsias minutes leiskite šuniui eiti ramiai, kad raumenys spėtų sušilti. Grįžus šlapią kailį verta nušluostyti, ypač vyresniam gyvūnui. Šuolį iš automobilio galima pakeisti rampa arba tiesiog šunį iškelti, kad sąnariai negautų smūgio.
Verta pagalvoti ir apie maršrutą. Ėjimas žole ar miško takeliu sąnarius apkrauna mažiau nei ilgi maršrutai asfaltu, o staigūs startai paskui kamuoliuką vyresniam šuniui naudos neduoda. Grįžus namo galima švelniai pamasažuoti šlaunų ir nugaros raumenis. Daugumai šunų tai patinka, o šeimininkas kartu anksčiau pastebi skausmingas vietas.
Didelę reikšmę turi ir svoris. Kiekvienas papildomas kilogramas sąnarius apkrauna kasdien, todėl rudenį, kai judama mažiau, porcijas verta pasverti ir prireikus šiek tiek sumažinti.
Papildai: pagalba iš vidaus
Kremzlei ir sąnarių skysčiui palaikyti skirti papildai sąnariams dažniausiai turi gliukozamino, chondroitino, hialurono rūgšties ar MSM. Kai kuriuose yra ir omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti malšinti uždegimą. Nemažai šeimininkų renkasi papildus su žaliosiomis midijomis, kurie dažniausiai skiriami vyresniems ar dirbantiems šunims ir atsigaunantiems po ortopedinių operacijų.
Svarbiausia žinoti, kad papildai veikia lėtai. Pirmieji pokyčiai paprastai matyti tik po kelių savaičių nuolatinio vartojimo, todėl pradėti geriau prieš šaltąjį sezoną, o ne tada, kai šuo jau šlubuoja. Dozę rinkitės pagal augintinio svorį ir nenutraukite vartojimo vos pagerėjus. Didelių veislių šunims yra atskirų formulių, o katėms reikia specialiai joms skirtų produktų.
Kada neatidėlioti vizito pas veterinarą
Papildai ir gera priežiūra padeda palaikyti sąnarius, bet jų negydo. Jei šuo staiga ima šlubuoti, nesiremia į koją, sąnarys patinęs ar karštas, jei augintinis cypia keldamasis ar šlubuoja jaunas šuniukas, reikia veterinaro apžiūros. Kartais už šlubavimo slypi trauma, raiščio pažeidimas ar displazija, kuriuos svarbu nustatyti laiku. Taip pat atminkite, kad žmonėms skirtų vaistų nuo skausmo augintiniui duoti negalima net mažomis dozėmis, nes šunims ir ypač katėms jie gali būti pavojingi.
Rudenį pradėta priežiūra dažnai atsiperka jau žiemą. Šiltas guolis, protingai paskirstyti pasivaikščiojimai, kontroliuojamas svoris ir laiku pradėti vartoti papildai padeda šuniui ir toliau džiaugtis kiekvienu išėjimu į lauką. Sąnarių papildų pasirinkimas veterinarijos prekių parduotuvėse, pavyzdžiui, „Vetslėnyje“, šiandien platus, todėl produktą galima parinkti pagal augintinio dydį ir amžių. Jei abejojate, pirmiausia pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju.
