Katės tikrai išsiskiria savo charakteriu. Kas augina, tikrai supras. Vieną dieną dievina vieną maistą, kitą – žiūri į tą patį dubenėlį taip, tarsi būtum ką nors labai įžeidęs. O kai tenka ieškoti pašaro, kuris ir patiktų, ir būtų sveikas – gali pasijusti kaip detektyvas.
Bet visa tai – normali kasdienybė, kai augini katę. Ji niekada nesirinks bet ko. Ir būtent todėl šeimininko pasirinkimas čia yra esminis.
Kodėl katėms reikia daugiau dėmesio nei dažnai manome?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo – juk tai tiesiog gyvūnas, duok maisto, ir viskas. Tačiau katės turi unikalią fiziologiją. Joms reikia daugiau baltymų nei šunims, jos nepakenčia tam tikrų priedų ar cukraus. Dalis jų yra jautrios net menkiausiems ingredientų pokyčiams.
Ir nors atrodo, kad visos sauso pašaro granulės atrodo panašiai, realybė kita. Vienų sudėtyje – tikras mėsos kiekis, be grūdų ar kviečių. Kitų – pigių užpildų kratinys. Ir nors katė gali suėsti bet kurį, pasekmės dažnai pasirodo po truputį: pradeda slinkti kailis, dažnėja virškinimo sutrikimai, sumažėja aktyvumas.
Maistas – tai ne tik sotumas
Kai renkiesi maistą katei, pagalvok ne tik apie tai, ar ės, bet ir apie tai, kaip jausis. Nes kartais gyvūnas valgys iš įpročio arba iš bado, bet tai nereiškia, kad jam tas maistas tinka.
Verta ieškoti tokių variantų, kurie sukurti specialiai katėms – ir ne tik bendrinėms, o su aiškiais poreikiais: sterilizuotoms, alergiškoms, jautraus virškinimo ar net su specifiniais sveikatos iššūkiais. Tokį požiūrį taiko, pavyzdžiui, Marp maistas katėms – tai linija, kurioje kiekvienas receptas sukurtas pagal katės fiziologiją, o ne vien rinkodaros madas.
Sudėtyje nėra kviečių, kukurūzų, sojos ar dažiklių. Vietoje to – aukštos kokybės mėsa, ribotas ingredientų sąrašas ir subalansuotas maistinių medžiagų kiekis. Trumpai tariant – jokio pertekliaus, jokio „nuspėjamai pigaus“ turinio.
„Išranki“ katė? Gali būti, kad ne visada ji kalta
Dažnai girdima frazė: „mano katė viską atmeta, nieko neėda“. Ir kartais taip būna – bet tik iki tol, kol pasiūlai tokį maistą, kuris pagaliau dera su jos virškinimo sistema. Dalis vadinamo „išrankumo“ iš tiesų yra reakcija į netinkamus produktus: kvapus, priedus, net tekstūrą.
Kartais padeda paprastas sprendimas – rinktis trumpesnės sudėties pašarą, kur aiškiai žinai, kas viduje. Be pridėtinių aromatų ar per daug eksperimentinių kombinacijų. Katėms, kaip ir žmonėms, dažnai labiausiai tinka tai, kas paprasta ir kokybiška.
Ką dar verta įvertinti renkantis maistą?
● Sudėtis. Pirmas ingredientas turėtų būti mėsa, o ne kukurūzai ar ryžiai. Jei sudėtis labai ilga – jau ženklas stabtelėti.
● Baltymų kiekis. Katėms reikalingi gyvūninės kilmės baltymai. Kuo jų daugiau – tuo natūraliau organizmui.
● Pridėtiniai priedai. Dirbtiniai kvapikliai, dažikliai, cukrus – tai nereikalingi elementai, kurie nieko gero neduoda.
● Amžiaus ir būklės atitikimas. Kačiukai, suaugusios katės ir vyresnės – visoms reikia skirtingo balanso. Lygiai taip pat, sterilizuotos katės turi savų poreikių.
● Maitinimo įpročių stebėjimas. Jei katė dažnai palieka pašarą, geria daug vandens, netenka svorio – tai gali būti ženklas, kad pasirinktas maistas netinka.
Ilgalaikė nauda: kodėl verta skirti laiko analizei?
Nes vėliau laikas bus švaistomas gydymui. Nes paprastas pasirinkimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Ir todėl, kad kiekvienas gyvūnas turi teisę jaustis gerai.
Be to, kai randi maistą, kuris tinka – tai palengvina gyvenimą visiems: nereikia jo keisti kas mėnesį, mažėja šansų susidurti su sveikatos iššūkiais, katė tampa ramesnė, aktyvesnė, labiau savimi.
Apibendrinant
Katės – ne visada lengviausi valgytojai, bet kai išmoksti suprasti, kas joms iš tikrųjų tinka, kasdienybė tampa paprastesnė. Geras maistas – tai ne kompromisas tarp skonio ir naudos, o ilgalaikės ramybės pagrindas.
Tad jei svarstote, nuo ko pradėti, verta pasižiūrėti į produktus, kurių sudėtis aiški, o paskirtis – tikslinė. Tokių, kurie kurti ne dėl efektingo įpakavimo, o realaus poveikio.
