Lietuvoje energijos kainos nuolat išlieka aukštos, todėl kiekvienas papildomas kilovatvalandės suvartojimas tampa finansine našta. Mažai kas susimąsto, kad vieni didžiausių elektros „valgytojų“ įmonėse yra oro kompresoriai. 

Europos pramonės tyrimai rodo, jog suspausto oro sistemos kartais sunaudoja net iki trečdalio visos įmonės elektros energijos, o prastai sureguliuotas ar pasenęs kompresorius gali papildomai „sudeginti“ dar penktadalį daugiau. Tai reiškia, kad dalis verslų praranda tūkstančius eurų per metus ir net nežino, iš kur atsiranda sąskaitų šuoliai.

Ši problema tampa ypač akivaizdi gamybos sektoriuje, autoservisuose, dažymo cechuose bei sandėliavimo ir logistikos įmonėse, kur suspaustas oras yra nuolatinis procesų palydovas. Oro kompresoriai dirba ilgomis valandomis, dažnai be sustojimo, todėl kiekviena techninė klaida ar sistemos netvarka perskaičiuojama tiesiai į elektros kainą.

Kodėl oro kompresoriai virsta energijos rijikais?

Pagrindinė problema slypi tame, kad įmonės retai vertina kompresorių energinį efektyvumą. Įranga dažnai parenkama per didelė, tikintis, kad didesnis galingumas suteiks rezervą. Visgi, tikrovėje toks rezervas kainuoja brangiai. 

Kompresorius, dirbantis vos trečdaliu savo pajėgumo, sunaudoja beveik tiek pat elektros, kiek dirbdamas visu pajėgumu. Tokiu atveju verslas moka už orą, kurio realiai net nereikia.

Stūmoklinis kompresorius Airpress HL 150-24 8 bar

Prie energijos nuostolių daug prisideda ir sistemos slėgio nuotėkiai. Nedidelis oro išėjimas pro menką tarpą vamzdyje arba jungtyje gali sunaudoti tiek oro, kiek reikėtų visam smulkiam autoservisui. 

Statistiškai vidutinė įmonė dėl nuotėkių praranda ketvirtadalį suspausto oro, ir šį nuostolį kompensuoja ne kas kitas, o kompresorius, dirbantis vis ilgesnėmis valandomis. Taip jis ne tik suvartoja daugiau elektros, bet ir greičiau dėvisi.

Dar vienas veiksnys – pasenusi įranga. Kompresoriai, pagaminti prieš dešimt ar dvidešimt metų, neatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo standartų. Lyginant su naujos kartos sraigtiniais kompresoriais, seni modeliai gali sunaudoti net 40 procentų daugiau elektros tam pačiam oro kiekiui pagaminti. Tokios technologinės spragos verslus nuveda prie beprasmių išlaidų. Šiuolaikinė ekonomiškesnė įranga, jeigu įmonė nuspręstų ją atsinaujinti, šiandien lengvai pasiekiama  Zereda prekybos vietoje.

Energetikos ekspertų duomenys rodo, kad pasenę suspausto oro kompresoriai gali sunaudoti 30–50 % daugiau elektros energijos nei naujos kartos sraigtiniai modeliai, nes jų varikliai ir valdymo sistemos neatitinka šiuolaikinių efektyvumo standartų.

Negalima pamiršti ir nepakankamos techninės priežiūros. Oro filtrai, alyvos lygis, aušinimo sistemos efektyvumas gali nulemti, ar kompresorius dirbs optimaliai, ar nuolat perkaitinės, suksis ilgiau, garsiau, ir naudos daugiau elektros nei būtina. Kompresorius, kuriam trūksta priežiūros, tampa tylesne, bet labai brangia problema.

Vidutinė metinė biržos elektros kaina Lietuvoje 2013–2022 m. ir vidutinė mėnesio biržos kaina Lietuvoje 2022 m. (Lietuvos energetikos agentūra).

Diagramoje pavaizduota ilgalaikė elektros kainų augimo tendencija Lietuvoje: 2013–2020 m. kainos išliko stabilios, tačiau 2021 m. pradėjo sparčiai kilti. 2022 m. viduryje pasiektas itin aukštas lygis – daugiau nei 300 Eur/MWh, rodantis reikšmingą rinkos pokytį.

Kaip atrodo problemas patyrusių verslų realybė?

Naudojant neefektyvius oro kompresorius, įmonė patenka į uždarą ratą: darbuotojai skundžiasi, kad slėgis svyruoja, procesai tampa lėtesni nei turėtų būti, įranga apkraunama nelygiai, o elektros sąskaitos kas mėnesį išauga taip, kad tampa sunku aiškiai įvardyti, kas tą kainą generuoja. 

Verslas dažnai galvoja, kad kaltas bendras įmonės augimas arba sezoninis darbo intensyvumas, nors tikrasis kaltininkas – prastai parinktas, netinkamai prižiūrimas arba technologiškai atsilikęs kompresorius.

Ši situacija ypač ryški įmonėse, kurios dirba kelias pamainas iš eilės arba kurių procesai reikalauja pastovaus, nekintančio slėgio. Kiekvienas nutrūkimas, svyravimas ar efektyvumo kritimas reiškia ne tik didesnę sąskaitą, bet ir prarastą darbo greitį, broką ar net sutrikusius užsakymų terminus.

Betepalinis tylus kompresorius YATO 98 l

Ką verslai gali padaryti jau dabar, kad mažintų išlaidas?

Pirmiausia būtina tiksliai įsivertinti realų oro poreikį. Daug įmonių nustemba sužinojusios, kad jų kompresoriaus galingumas yra dvigubai didesnis nei reikia. Tikslus apkrovos matavimas leidžia nustatyti, kur prarandama elektra, ir kiek būtų galima sutaupyti sumažinus slėgį ar pakeitus kompresoriaus parametrus.

Ne mažiau svarbu patikrinti visą oro tiekimo sistemą, kad būtų nustatyti net mažiausi nuotėkiai. Tai paprastas, bet neįtikėtinai veiksmingas žingsnis, kuris gali iš karto sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Taip pat verta apsvarstyti modernių sraigtinių kompresorių įsigijimą. Jie automatiškai prisitaiko prie įmonės poreikio ir niekada nedirba „tuščiai“. Be to, būtina užtikrinti reguliarią techninę priežiūrą, nes net toks paprastas dalykas kaip užsikimšęs filtras gali smarkiai padidinti elektros suvartojimą.

Pravartu stebėti ir slėgio svyravimus. Kiekvienas papildomas baras slėgio padidina energijos suvartojimą apie septyniais procentais, todėl dirbti per dideliu slėgiu niekada neapsimoka. Verslui daug pigiau pašalinti problemos priežastį: nuotėkius, sistemos neefektyvumą ar seną įrangą – nei nuolat didinti slėgį tik tam, kad kompensuotų technines spragas.