Per visą Lietuvą pasigirsta istorijų, kad reformuojant AB „Lietuvos paštas“, t. y. uždarant mažesnius regioninius skyrius ir viską perkeliant ant mobiliųjų laiškininkų pečių, taip pat plečiant mobiliųjų laiškininkų aptarnavimo teritorijas, nukenčia atokiau gyvenantys Lietuvos gyventojai, nes juos aptarnaujantys pašto darbuotojai tiesiog nespėja atlikti visų darbų. Be to, pasitaiko ir tokių atvejų, kai susirgus kuriam nors darbuotojui neskiriamas jį pavaduojantis asmuo, taip žmonės lieka be jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Gausu tokių istorijų ir Ignalinos rajone, ypač problematiška padėtis Dūkšto ir Rimšės seniūnijose, nes Dūkšte nuo pernai vasaros uždarius pašto skyrių ir laiku nesulaukiant mobiliojo laiškininko paslaugų lieka tik dvi išeitys – vykti į Ignaliną arba Visaginą. Absurdiška situacija, nes „Lietuvos paštas“ viešai deklaruoja, jog savo reformomis siekia, „kad žmonėms būtų patogiau, kad visas pašto paslaugas jie gautų negaišdami savo brangaus laiko, nepatirdami transporto išlaidų ir neišvykdami iš namų“.
Svarbaus laiško laukė pusę metų
Rimšės miestelyje gyvenanti Otilija Grigorjeva sakosi patyrusi kuriozišką situaciją, kai registruoto laiško iš Ignalinos jai teko laukti… apie pusę metų – laiškas buvo išsiųstas pernai sausį, o gavėją pasiekė tik birželio viduryje. Anot moters, sužinojusi, kad laiškas išsiųstas, ji jo net du kartus bandė ieškoti „Lietuvos pašto“ Ignalinos skyriuje, bet ten siuntos jau nebuvo. Po kurio laiko ji sulaukė skambučio iš laišką siuntusios įstaigos darbuotojos, kad laiškas grįžo atgal kaip nepristatytas ir klausimo, kodėl jo nepasiėmė.
„Kaip galėjau jį pasiimti, jei nebuvau net informuota nei, kad jis yra, nei kur yra, o juk laiškas valdiškas ir tikrai labai svarbus, – stebėjosi pašnekovė. – Tada paprašiau, kad laiško niekur nebesiųstų, nuvažiavau ir pasiėmiau pati tiesiai iš siuntėjo. Esu dėkinga atsakingai darbuotojai, kuri paskambino ir pranešė man apie grįžusį laišką, nes būčiau jo laukusi ir nesulaukusi.“
Rimšiškė pasakojo, jog „Lietuvos pašto“ paslaugomis naudojasi mažai, nes nei laiškų gauna, nei siuntų siunčia, nei užsisako spaudos, o jei ir užsisako kažką internetu, prekes tiesiai į namus jai atveža kurjerių tarnybos, tad ir nesikreipė niekur dėl šio nutikimo. „Bandžiau ieškoti mobiliojo laiškininko, bet jo neradau, tad numojau ranka ir pasakiau sau, kad nieko čia nepadarysiu, – aiškino O. Grigorjeva. – Negi dėl kiekvienos problemos judinsiu Vilnių. Nors nepavadinčiau Rimšės užkampiu, bet galiu patikinti, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms iškyla labai didelių nepatogumų dėl pašto darbo. Nesuprantu, kam buvo reikalingos tos reformos, nes buvo ir vieta, skirta pašto skyriui, ir nuolat dirbantys darbuotojai, viskas laiku pristatyta ir atlikta, o dabar…“
Nespėja ar nenori?..
Rimšės seniūnijos seniūnė Tatjana Jarutienė pasakojo girdėjusi daug gyventojų skundų dėl netobulai veikiančios mobiliųjų laiškininkų sistemos, su problemomis teko susidurti ir jai pačiai. Seniūnė pasakojo, jog kartą teko siųsti laiškus vienišiems senukams. Paklausus neseniai dirbančio ir iš Visagino atvažiuojančio mobiliojo laiškininko, kaip ji tai galėtų padaryti, jis nieko neatsakė, tad seniūnė pasiėmė laiškus su savimi ir, važiuodama į Ignaliną, įmetė juos į pašto dėžutę mieste.
„To paties klausė ir kiti žmonės, jiems jis taip pat neatsakė. Naujas, jaunas vaikinas, gal visko nespėja, gal dar visko nežino, gal nepripratęs, – bandė mobilųjį laiškininką teisinti pašnekovė. – Kiek girdėjau, nelabai ir mokesčius jis surenka, ir laikraščių neprenumeruoja. Buvo užsukęs pas mane pasikalbėti, aiškinosi, kad nespėja, nors gal ir nelabai laiškininkai suinteresuoti užsakyti laikraščius, todėl žmonėms net nesiūlo.“
T. Jarutienė aiškino, jog ir prisiskambinti bei užsisakyti mobiliojo laiškininko paslaugas gana sudėtinga – tiesioginis jo numeris neskelbiamas, o paskambinus bendruoju „Lietuvos pašto“ nurodomu telefonu reikia spaudinėti mygtukus, rinktis norimą paslaugą iš meniu, senyviems žmonėms tai gana keblu, tad kartais netekę kantrybės jie tiesiog padeda telefono ragelį taip ir negavę, ko nori. Tad vienišiems senoliams arba tiems, kurių vaikai gyvena tolėliau, išsiųsti siuntą dabar gana sudėtinga, tenka prašyti kaimyno, kad nuvežtų į Visaginą arba Ignaliną.
Seniūnė sakė, kad anksčiau mobiliąja laiškininke Rimšės seniūnijoje dirbo vietinė moteris, tad visi jai skambindavo asmeniniu mobiliuoju telefonu ir problemų nekildavo. Buvusi laiškininkė suteikdavo visas paslaugas – paimdavo ir mokesčius, ir siuntas, ir užprenumeruodavo laikraščius, bet padidinus krūvius laiškininkams, ji iš darbo išėjo, tad dabar atvažiuoja mobilusis laiškininkas iš Visagino.
Gaila uždaryto pašto skyriaus
Dūkšto seniūnijos seniūnas Antanas Šakalys tikino skundų iš gyventojų dėl mobiliojo laiškininko darbo dažnai negirdintis, bet labai apgailestavo dėl uždaryto pašto skyriaus. Tai buvo ir papildomos darbo vietos mieste (dabar vietoj trijų darbuotojų dirba tik vienas), ir vieta, kur Dūkšto ir aplinkinių seniūnijų gyventojai visada galėdavo užeiti, užsiprenumeruoti laikraštį, išsiųsti ar gauti pinigų perlaidą bei laišką arba siuntą, įsigyti spaudos, įvairios literatūros, knygų. „Pavyzdžiui, žmonės labai mėgo nusipirkti televizijos laidos „Auksinis protas“ enciklopediją ir žiemą pasiskaityti bei pažaisti namuose“, – aiškino pašnekovas.
Mobilųjį laiškininką, kaip sakė seniūnas, sunku „pagauti“, nes jis visą laiką vis kitoje vietoje, bet seniūnijoje yra jo kontaktinis telefono numeris, kuriuo pasidalijama su gyventojais, kad jiems būtų patogiau susisiekti. „Mobilusis laiškininkas, kad ir kaip stengtųsi, ne visur suspėja, – sakė A. Šakalys. – Mobilumas iš vienos pusės yra teigiama savybė, iš kitos – neigiama, nes paštininkas negali žmogui skirti tiek dėmesio, kiek norėtųsi, kartais tiesiog įmeta, pavyzdžiui, užsakytą pašto ženklą į pašto dėžutę, jei ji yra. Kalbėjome su „Lietuvos pašto“ regiono vadove dar prieš uždarant Dūkšto pašto skyrių, deja, į regiono žmonių poreikius nebuvo atsižvelgta.“
„Į viską žiūrima pro pirštus“
Laikraščių leidėjai piktinasi vis labiau prastėjančiu „Lietuvos pašto“ požiūriu į spaudos pristatymą. „Kokybiškos paslaugos, už kurią mokame pinigus „Lietuvos paštui“, negauname. Laiškininkai išties stengiasi ir nori darbą atlikti kokybiškai, ir už tai mes jiems labai dėkingi, tačiau susidaro įspūdis, kad „Lietuvos pašto“ vadovybė laikraščių pristatymo paslaugą laiko antraeiliu, o gal net trečiaeiliu dalyku“, – piktinosi UAB „Utenos diena“ direktorius Deividas Ridikas.
Jis tikino, kad pakeitus kaimo laiškininkus į mobiliuosius laiškininkus buvo žadama, jog pagerės laikraščių pristatymo kokybė, tačiau išėjo atvirkščiai – ji pablogėjo.
Kai kurių kaimų ir miestelių gyventojai aimanuoja, jog gatvėje sutiktas laiškininkas nesutinka užprenumeruoti leidinių, nes tam paprasčiausiai neturi laiko. „Sako skambinkite telefonu, registruokitės ir tik tuomet užeisime ir užprenumeruosime norimą laikraštį ir žurnalą“, – dažnai piktinasi laikraščio skaitytojai.
Laiškininkų trūksta. Dirbti šį sunkų darbą nemotyvuoja ir alga.
„Darbo sąlygos ir atlyginimas nėra motyvuojantys, – įsitikinęs leidėjas D. Ridikas. – Laiškininkai nešioja ne tik laikraščius, bet ir laiškus, siuntas, įvairias prekes. Priminsiu, kad laikraščių nešiojimas kaime yra įtvirtintas įstatymu, kaip prioritetinis dalykas, ir žmonės kaime turi laikraščius gauti tą pačią dieną. Tai ne šiaip sugalvotas dalykas. Tai yra įstatymas, o įstatymo laikytis turi „Lietuvos paštas“, bet į viską žiūrima pro pirštus, nes tai nėra labai pelninga veikla. Gruodžio mėnesį sutiktas mobilusis laiškininkas prasitarė, jog jiems griežtai nurodyta nesuteikti jokios informacijos spaudai, nebendrauti su žurnalistais. Tačiau laiškininkai neslėpė turintys tiek daug darbo, jog fiziškai nespėja visko atlikti dirbdami po 10–12 valandų, tad paprasčiausiai laiko nebelieka užsakyti laikraščių. Juk jiems reikia aplankyti ne tik kaimų, miestelių, bet ir dalį miesto gyventojų. Anksčiau visuomet buvo vienas laiškininkas, kurį visi pažinojo. Dabar gi laiškininkai keičiasi, niekas nieko nebepažįsta… Gaila, kad laikraščių pristatymas prenumeratoriams nebelieka svarbiausiu darbu“, – savo nuomonę išdėstė D. Ridikas.
Laiškininkas – ne Dievas
Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas pasakojo susitikime su rimšiškiais išgirdęs daug skundų dėl „Lietuvos pašto“ reformos ir mobiliojo laiškininko darbo kokybės – ir apie tai, kad jo tenka laukti 7–10 dienų, ir kad net atvykus pašto darbuotojui jie negali susimokėti mokesčių, išsiųsti registruoto laiško ar užsisakyti laikraščio. Anot mero, kalbantis su „Lietuvos pašto“ regiono vadove, girdimos tik įmonės problemos, kad reformų tenka imtis dėl sumažėjusių siuntų iš Kinijos, sumažėjusio pelno, bet apie žmonių prieinamumą ir apie tai, kad situacija pablogės gyventojams, nesigirdi nieko.
„Nepanašu, kad gyventojų problemos pasiekia vadovybės ausis, o bėdos, manau, tikrai didelės, nes atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės patiria didelę atskirtį, – sakė meras. – Siūliau „Lietuvos paštui“ bent jau pastatyti paštomatą, bet to nebuvo padaryta. Deja, žmonės palikti nuošalyje, sumažėjo jų kultūrinis prieinamumas ar net gavimas elementarių svarbių paslaugų, tokių kaip mokesčių mokėjimas. Mobilusis laiškininkas buvo prilyginamas kone Dievui, kuris sugebės padaryti viską, deja, ši sistema neveikia. O optimizavimo ir pelno siekimo pašto sektoriuje neturėtų būti.“
Rajono valdžia mato tik vieną išeitį, kaip didinti gyventojams pašto paslaugų prieinamumą – įsteigti trijose rajono vietose – Didžiasalyje, Dūkšte ir Ignalinoje – Ignalinos butų ūkio skyrius, kuriose būtų galima ne tik susimokėti mokesčius, bet ir užsiprenumeruoti laikraštį ar atlikti kitas, anksčiau pašto skyriaus teiktas paslaugas. Tam pritarė ir Ignalinos butų ūkio direktorius Artūras Jatulis, sakęs, kad jei tai nebus papildomai licencijuojama veikla, įmonė jos drąsiai galėtų imtis ir išplėsti savo teikiamų paslaugų spektrą. Skyrių darbo laikas būtų nustatomas pagal poreikį.
Paslaugos – kokybiškos
Klausimus, kurie šiandien labiausiai neramina pašto paslaugų gavėjus atokesnėse vietovėse, nusiuntėme ir pakomentuoti paprašėme „Lietuvos pašto“ Komunikacijos projektų vadovo Luko Simono Zadaracko. Jo atsakymas buvo pribloškiantis – „Lietuvos paštas“ jokių skundų iš gyventojų negavo, tad „Lietuvos pašto“ paslaugos teikiamos sklandžiai bei kokybiškai:
„Norime patikinti, kad atvejų ar skundų, kad iškviestas mobilusis laiškininkas pas gyventojus būtų atvykęs ne kitą dieną, tikrai nesame fiksavę. Kartu norime pakartoti, kad mobilieji laiškininkai gyventojų namuose suteikia paslaugas, kurios yra prieinamos tik pašto skyriuose: gali priimti siuntas ir laiškus išsiuntimui, prenumeratos užsakymus, pristatyti ir išmokėti vietines pinigų perlaidas. Be to, kaip ir įprastas laiškininkas, mobilusis laiškininkas pristato spaudą, gautas siuntas ar laiškus – dėl šių paslaugų mobiliojo laiškininko atskirai išsikviesti nereikia, jis atvyksta pats. Mobilusis laiškininkas taip pat pristato ir gyventojų pensijas, kurias prieš tai dažniausiai reikėdavo atsiimti atvykus į pašto skyrių.
„Lietuvos pašto“ kolegos deda didžiules pastangas, siekdami visas paslaugas gyventojams suteikti kokybiškai.
Svarbu pažymėti, kad iki pradedant teikti mobiliojo laiškininko paslaugas mažesniuose miesteliuose laiškininkai gyventojų namuose jau suteikdavo net iki 80 proc. visų paslaugų.
Mobilųjį laiškininką gyventojai gali išsikviesti paskambinę telefonais 1842 arba 8 700 55 400. Jau kitą darbo dieną po iškvietimo konkrečioje teritorijoje dirbantis mobilusis laiškininkas nemokamai atvyksta į namus ar kitą gyventojo nurodytą vietą ir suteikia visas reikalingas pašto paslaugas.“
„Ignalinos dienos“ archyvo nuotr.