Gaunantieji mažas pajamas, ligoti ir vieniši žmonės – viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Tokių asmenų į VšĮ krizių centro „Angelų pieva“ labdaros valgyklą Utenoje, Užpalių gatvėje, kasdien ateina daugiau nei šimtas. „Utenos diena“ pakalbino įstaigos darbuotojus, lankytojus, kurie pasidalijo savo gyvenimo istorijomis, kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmais.

Galimybė susitaupyti malkoms ir vaistams

Nuo šių metų vasario labdaros valgykloje valganti Angelė teigė šiai įstaigai jokių priekaištų neturinti: maistas geras, šviežias, skanus. Bėdų su kojomis turinti moteris sakė neateinanti tik tada, kai sniego daug. „Man, gaunančiai 300 eurų pensijos, čia labai gerai. Taip daugiau pinigėlių galiu susitaupyti vaistams, taip pat malkoms, kuriomis šildausi. Turiu daug ligų, daug ir operacijų turėjau, tad man reikia nemažai vaistų, bet ne visus galiu įpirkti. Kainos kyla, nuo naujų metų dar kils, o pensijų niekas nekelia. Jeigu darbo stažas geras, tai ir pensija didesnė. Mano stažas – 30 metų. Atidirbau trikotaže, vienoj vietoj, bet kai atėjo nepriklausomybė, mane, penkiasdešimtmetę pensininkę, tiesiog išvijo. Visus pensininkus tada vijo iš darbo“, – guodėsi Rašėje gyvenanti pašnekovė. Net susigraudinusi ji dėkojo savo bendravardei, „Angelų pievos“ darbuotojai Angelei Mažeikienei, kuri, anot pašnekovės, neskirsto žmonių, priima visus vienodai šiltai ir rūpestingai.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autoriaus nuotr.