Liepos 25 d. nuaidėjo dar vieno miestelio šventė – Vyžuonos šventė 620-ąjį gimtadienį. Versdami naujo miestelio gyvavimo dešimtmečio puslapį, vyžuoniškiai būrėsi draugėn į kultūros, sporto, pramoginius renginius, nebuvo užmirštos ir kraštą puoselėjančios asmenybės.
Vyžuonų seniūnijos seniūnas Vytautas Vanagas įsiamžino su Ramunės Miečiutės (trečia iš kairės) suburtu dainuojančių moterų kolektyvu
Sugrįžo konkūrų varžybos
Vyžuonų bibliotekoje vykusi Alvydo Malinausko konferencija apie Vyžuonų krašto genealogiją ir Zitos Mackevičienės knygos apie Kaliekių kaimą pristatymas kvietė dar kartą peržvelgti šio krašto istorijos puslapius. O miestelio stadione nuo pat ryto karaliavo elegantiški žirgai. Po 20 metų pertraukos į Vyžuonas sugrįžo konkūrų varžybos, kurias organizavo TROTT.LT. Atskirose rungtyse varžybų nugalėtoja tapo Tija Pumputytė su kumele Pepe, dar vieną prizą ši raitelė iškovojo su žirgu Terezu, tarp pirmos vietos laimėtojų buvo ir Kleopatra Palčech su Helios. „Norėjome parodyti, kad yra ne tik ristūnų, bet ir kitoks žirgų sportas“, – sakė varžybų organizatorių atstovas Giedrius Senovaitis. Vyžuonų seniūnijos seniūnas Vytautas Vanagas, kuriam prieš 20 metų ir gimė idėja Vyžuonose organizuoti konkūrų varžybas, svarstė, kad tai galėtų tapti miestelio tradicija, o konkūrus būtų galima rengti kasmetinės kraštiečių šventės metu arba kaip atskirą renginį.
Radvilų pėdsakais
Oficialiąją šventės dalį pradėjo jungtinis saviveiklininkių ir moterų, scenoje anksčiau nė karto nedemonstravusių savo vokalinių sugebėjimų, ansamblis, sugiedojęs vyžuoniškių himną. Ansamblį subūrė Vyžuonų renginių organizatorė, kultūros darbuotoja Ramunė Miečiutė.
Šventės atidarymo metu nuskambėjo naujos Vyžuonų seniūnijos garbės pilietės vardas. Šį kartą šalia kitų kraštą garsinančių asmenybių įrašyta istorikės, profesorės, humanitarinių mokslų daktarės Raimondos Ragauskienės pavardė. Profesorė išleido knygą „Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos (XV–XVIII amžiai)“. Knyga – savotiška dovana vyžuoniškiams, padėsianti įvertinti kiekvienos bendruomenės svarbą kuriant Lietuvos istoriją. „Tai ne tik Vyžuonų vietovės istorinė enciklopedija, bet sykiu ir monografinis tyrimas, paremtas gausybe archyvinių šaltinių, atskleidžiantis iki šiol nežinomas Vyžuonų socialinės, ūkio, karo, religinės istorijos atodangas“, – apie knygą yra atsiliepęs prof. dr. Deimantas Karvelis. R. Ragauskienė miestelio šventėje nedalyvavo, todėl garbės piliečio regalijos nominantei bus įteiktos atskiro renginio metu. Jos pavardė įrašyta šalia kitų kraštą garsinusių asmenybių: Leonardo Grudzinsko, Antano Masionio, Prano Nagio, Henriko Orakausko, Broniaus Radzevičiaus ir kt.
Išsaugoti, ką turi
Vyžuoniškius sveikino Utenos rajono savivaldybės atstovai, drauge kurti Vyžuonų ateitį kvietė vietos bendruomenės pirmininkė Viktorija Kanapeckienė. Seniūnas V. Vanagas pasidžiaugė, kad šventės suburia kraštiečius bendrystei, ir vylėsi, jog augančiai jaunajai vyžuoniškių kartai tokie susitikimai augins prisiminimus bei sukurs tradicijų puoselėjimo pamatą. „Vyžuonos niekuo nesikeitė. Mes patys keičiamės, – paklaustas, kuo gyvena jubiliejų švenčiantis miestelis, kalbėjo seniūnas. – Vyresni žmonės dažnai sako: „Va, mūsų laikais būdavo…“ Mes pasensime, vaikai užaugs, pasens ir visi kiekvieną kartą kartos: „O mūsų laikais būdavo…“ Labai norėčiau, kad tie prisiminimai apie kraštiečių susitikimus išliktų vaikams.“
Gražėjantis miestelis diktuoja ir ateities planus. Giedriaus Širkos entuziazmas ir Vyžuonų bendruomenės palaikymas padėjo Vyžuonų dvaro tuopai patekti tarp 12-os Lietuvos medžio rinkimų finalininkų. „Labai norėčiau sutvarkyti šį parką, kuriame auga tuopa, nes ji pritrauks lankytojų. Kažko visiškai naujo kol kas neplanuojame – išlaikykime, sutvarkykime tai, ką turime – Rašytojų kalnelį, poilsiavietes, seniausią vyskupijoje bažnyčią, Šiaudinių piliakalnį“, – kalbėjo seniūnas.
Vakaro pramoginėje dalyje vyžuoniškius linksmino folkloro ansamblis „Sietynas“ ir kapela „Sietynėlis“, „Muzikontai iš pa Utenas“, „Seliavytė“, Martynas Vilius, grupė „16 Hz“.
Autorės nuotr.
