Kiekvienas Lietuvos miestas ar regionas yra skirtingas ir pasižymi sava specifika, tačiau prioritetai šiandien visgi išlieka labai panašūs, įsitikinę diskusijoje apie Europos Sąjungos (ES) investicijas dalyvavę merai. Utenos ir Molėtų rajono vadovai kartu su šių vietovių verslininkais ieškojo atsakymų į klausimus, kaip ir kodėl svarbu nuolat gerinti gyvenimo sąlygas tiek gyventojams, tiek verslo atstovams, kaip tinkamai valdyti ES investicijas bei užtikrinti, kad jos efektyviai prisidėtų prie regionų augimo ir klestėjimo.

Kam skiria daugiausia dėmesio?

Paprašyti apibūdinti situaciją savo miestuose ir papasakoti, kaip atrodo jų vadovaujamų savivaldybių investicinis paveikslas, žvelgiant ir į ES lėšas, merai pirmiausia išskyrė tinkamos infrastruktūros svarbą.

„Mes prioritetus dėliojame į viešosios infrastruktūros įrengimą, pagerinimą, įveiklinimą, į investicinės aplinkos gerinimą, kas mums, kaip pramonės miestui, yra svarbu“, – tvirtino Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, išskirdamas ir tokius dalykus kaip kvartalų renovacija, dviračių takai, treniruočių kompleksų įrengimai bei kiti projektai, pagerinsiantys gyvenimo kokybę Utenoje.

„Būtent ES lėšos padeda tiems projektams virsti realybe, nes savivaldybei be tų lėšų būtų sudėtinga įgyvendinti tokius projektus“, – pastebėjo M. Kaukėnas.

Mero teigimu, kai kurie, kiek smulkesni, projektai mieste jau yra vykdomi.

„Sporto aikštynų remontas, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės – kai kurie mažesni projektai jau įvykę, o didesni yra projektuojami. Kai kurie, tarkime, baseino rekonstrukcija, turėtų startuoti šių metų pabaigoje“, – aiškino M. Kaukėnas ir pažymėjo, jog Utenos rajone ES dėka iki 2029 metų greičiausiai pavyks investuoti apie 40 mln. eurų.

Infrastruktūrą kaip itin svarbią sritį savo miestui išskyrė ir Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Anot jo, naudojantis ES investicijomis šiai sričiai daug dėmesio buvo skiriama jau ir anksčiau, vienu iš didžiausių prioritetų tai išlieka ir šiandien. Tačiau svarbių sričių yra ir daugiau.

„Manau, kad ir kurią sritį savivaldybėje bepaimtum, ES pagalba suteikia tam tikrą postūmį. Jeigu savivaldybė tas lėšas panaudoja tikslingai ir racionaliai, atsiranda postūmis įvairiose srityse, padedama išjudėti iš tam tikrų sąstingio taškų. Ar septyni, ar dešimt milijonų panaudota – jie visada suteikia tam tikrą pagreitį tam tikram vystymuisi į priekį“, – pabrėžė S. Jauneika.

Tiesa, anot mero, Molėtų kraštas nėra vien tik Molėtų miestas – tai, jo teigimu, yra visa rajono teritorija, todėl svarbu nepamiršti kiekvieno.

„Ir mes stengiamės tas investicijas paskirstyti, pasižiūrėti, kad vystytųsi ir didesni miesteliai, kad jie būtų gyvi ir kad juose irgi atsirastų ir darbo vietų, ir patogus gyvenimas“, – kalbėjo Molėtų rajono meras.

Pasak S. Jauneikos, dabar netgi populiariau kurtis erdvėse, kuriose yra daugiau „oro“.

„Stengiamės su ES pagalba kurti tam tikrą visumą paslaugų, kurios sudarytų galimybę negalvoti, kad aš gyvenu kažkur labai toli, bet galiu gyventi Molėtuose, viską suspėti per pusvalandį ir gauti tokias pačias paslaugas – nereikia įtempto miesto gyvenimo, kai skubi, bėgi.

Stengiamės parodyti savo privalumus ir naudojamės ES struktūrinių fondų įvairiomis galimybėmis tiek per tikslinius finansavimus, tiek per konkursinius projektus“, – kalbėjo meras.

Be infrastruktūros įrengimo ir pritaikymo, S. Jauneika kaip svarbiausias investicines sritis taip pat įvardijo švietimą, ugdymo proceso modernizavimą, sveikatos apsaugą ir socialinę pagalbą. Šios sritys atsispindi ir pačios ES prioritetų sąrašo viršūnėje.

„Galbūt iš šio periodo tai viena iš ryškesnių mūsų investicijų – į įvairias socialinės pagalbos formas“, – pažymėjo meras.

Paklaustas, ar Utenos prioritetai sutampa su Molėtų, meras M. Kaukėnas svarstė, kad jie – panašūs, tačiau čia yra ir vienas skirtumas. Jeigu Molėtų rajone gausu gyventojų ir už miesto, Utenoje didžioji dalis telkiasi būtent mieste. Todėl, anot mero, didžiausia lėšų koncentracija čia ir keliauja.

„Mes dar turime darnaus judumo planą – jis leidžia panaudoti lėšas ir į darniam judumui skirtą infrastruktūrą. Kalbame apie dviračių ir pėsčiųjų takų sistemą“, – pasakodamas apie prioritetines sritis pridėjo M. Kaukėnas.

Meras priminė, kad miestui šalia ES investicijų skiriama lėšų ir iš kitų šaltinių, tačiau visos strategijos mieste veikia labai kompleksiškai.

„Tai ir darželiai, ir mokyklos kai kurios tvarkomos, turime vieną slaugos ligoninės projektą, kurį dabar vykdome – tai bus turbūt viena moderniausių slaugos ligoninių Lietuvoje, nes ji įrengiama pagal naujausius reikalavimus“, – patikino M. Kaukėnas.

Didelį vaidmenį turi ir verslas

Prie regionų sėkmės recepto reikšmingai gali prisidėti ir verslas. Kaip diskusijoje teigė UAB „Valseta“ atstovas Paulius Valentinavičius, per pastaruosius kelerius metus Molėtuose susikūrė tikrai ne vienas verslas, kuris sėkmingai vystosi ir dirba iki šiol.

Tam įtakos, pasak jo, neabejotinai turi savivaldos pastangos racionaliai valdyti ES lėšas.

„Mano verslas dalyvavo projekte dėl plėtros kaimo vietovėje, rašėme projektą įsigyti technikai statybviečių įrengimui su modernia 3D įranga, kurį pavyko laimėti, ir sėkmingai dirbame iki šiol.

Kas iš savivaldybės pusės yra šaunu, kai būna investicijos į sklypus, kai įrengia infrastruktūrą, tvoras, privažiavimus, tada verslui yra patogu ateiti ir kurtis.

Čia, manau, yra tikrai geras verslo sąlytis su savivaldybės projektais“, – kalbėjo P. Valentinavičius.

Panašiai situaciją mato ir UAB „Strapa“ vadovas Ernestas Galgatavičius. Pasak verslininko, jo įmonei kiek anksčiau buvo suteiktas finansavimas plėtrai, o efektyvus projekto įgyvendinimas 2018 metais leido papildomas darbo vietas sukurti 15–20 vietos gyventojų.

„Mes jaučiame, kad irgi kažkiek prisidėjome prie tos sinergijos ir miesto gerovės“, – kalbėjo E. Galgatavičius.

Jo teigimu, efektyvus ir atsakingas ES investicijų panaudojimas tikrai daro įtaką verslui ir jį motyvuoja nesitraukti kitur.

Kaip užtikrina tvarumą?

Koks yra sėkmės receptas, kad ES investicijos regionuose būtų tvarios ir užtikrintų ilgalaikę naudą?

Pasak M. Kaukėno, kalbant apie investicijas į švietimą, bet kuriuo atveju tokia investicija bus tvari. Čia taip pat puikiai pasitarnauja ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.

„Mieste turime 8 darželius, 7 mokyklas. Kiekviena investicija yra reikalinga ir būtina, bet taip pat išskirčiau ir STEAM centro įrengimą.

Senas miesto dvaras buvo rekonstruotas, jame įrengtas STEAM centras, tikrai matome daug ekskursijų, daug vaikų – ne tik iš Utenos apskrities, bet ir iš kitų regionų atvažiuoja. Tęstinumas vyksta, darbuotojai dirba, toliau įgyvendinami projektai, galvojame apie plėtrą“, – dalijosi Utenos rajono meras.

Pasak UAB „Valseta“ atstovo P. Valentinavičiaus, norint tvarumą išlaikyti ir versle, svarbu nuolat palaikyti ryšį.

„Kad investicijos neštų naudą, reikia palaikyti ir tolesnį savivaldybės bendradarbiavimą su verslu.  

Labai naudinga, kai kuriasi darželiai, kuriuose yra pakankamai vietų, mokyklos – tada keliasi ir pavieniai verslininkai, laisvai samdomi darbuotojai.

COVID-19 pandemijos metu Molėtuose buvo išpirkta daug sodybų, nes daug kas kėlėsi iš miesto, kad galėtų būti gamtoje ir vystyti verslą nuotoliniu būdu“, – pasakojo verslininkas.

Molėtų rajono meras S. Jauneika kitiems miestams turėjo ir vieną patarimą.

„Patarčiau, kad visada, jeigu išsikėlėme tikslą, savivalda turi tam tikrus prioritetus, tai reikia to tikslo ir tų prioritetų kasdien nuosekliai, kasdieniu darbu siekti. 

Kartais būna nesėkmių, bet reikia nepavargti ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų“, – patarė S. Jauneika.

Deimantės Zarankienės nuotr.