Gyvenimas dažnai būna nenuspėjamas. Kartais tenka priimti sprendimus, apie kuriuos anksčiau net negalvojai. Būna, kai, atrodo, visos bėdos lyg tyčia užgriūva vienu metu. Vieniems pavyksta išsikapstyti tik su pagalba, pavyzdžiui, psichologo, o kiti ima ir patys netikėtai pagauna už uodegos teigiamų permainų vėją. Viena tokių – kirdeikiškė Milda Petravičienė. Aktyvi, bendraujanti, nuoširdumu spinduliuojanti moteris, su kuria pasikalbėti susitikome Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos fojė. Rankose ji laikė sunkų rėmą, kuriame greitu metu bus įkurdinta dar viena deimantinė mozaika.

Užkrėtė anūkės

Deimantinė mozaika – sparčiai populiarėjantis laisvalaikio praleidimo būdas, kai maži karoliukai, vadinami deimančiukais, dėliojami ant specialiais klijais padengtos ir simboliais, kurių kiekvienas atitinka konkrečios spalvos deimančiuką, sužymėtos drobės.

Maždaug prieš penkerius metus, lankydama anūkes, M. Petravičienė pirmą sykį akis į akį susidūrė su deimantine mozaika. Iki tol ji net nenutuokė, kad įvairaus amžiaus žmonės visame pasaulyje dėlioja deimančiukus, kurdami įstabaus grožio paveikslus. „Mažoji paprašė: močiute, gal gali man padėti? Nes sesė jau baigė sudėti, o ji dar net nebuvo įpusėjusi. Ir, žinokit, man patiko. Iškart pagalvojau, kad reikia ir man nusipirkti bei pabandyti pačiai sudėlioti“, – apie pažintį su nauju užsiėmimu, kuris laikui bėgant atvedė ją iki parodų, kalbėjo pašnekovė. Nors deimantinių mozaikų dėliojimas yra lengvai išmokstama veikla, dėl karoliukų smulkumo kantrybė ir atidumas tampa esminėmis vertybėmis, tad iš pradžių moteriai drąsiau buvo rinktis paprastesnes mozaikas. Vėliau, kai jau įgudo rankos ir įsijungė fantazija, M. Petravičienė ėmėsi ir sudėtingesnių, didesnių matmenų mozaikų.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (vasario 27 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės, Visvaldo Kulakausko ir Mildos Petravičienės asm. archyvo nuotr.