„Artėjantis šildymo sezonas bus nelengvas, tačiau, kaip ir daugelis Europos šalių, Lietuva kovoja energetiniame fronte. Deja, broliai ukrainiečiai kovoja realiame kare. Turime pripažinti, kad tiek energetinis, tiek realus karas turi savo kainą. Esu tikras, kad Putinas bus nugalėtas, o mes kartu įveiksime visas jo sukeltas krizes“, – sakė Seimo narys Edmundas Pupinis.
Pone Pupini, prieš pradedant kalbėti apie aukštų kainų priežastis ir valstybės paramą, gal galėtumėte pasidalyti praktiniais patarimais, kaip uteniškiams patiems sutaupyti elektros?
Manau, kad ir be atskirų pavyzdžių uteniškiai puikiai supranta, jog energijos taupymas piniginei atsiliepia teigiamai. Taip jau yra, kad Lietuva negali pasigirti nei akmens anglies klodais, kaip Lenkija, nei skalūnų alyva, kaip Estija, ar net hidroelektrinių pagaminama elektros energija, kaip latviai. Nors iškastinio kuro naudojimas teršia gamtą, krizės atveju jis gali pagelbėti, bent dalinai sumažinant kainas vartotojams. Deja, Lietuva to neturi, todėl šiuo nelengvu laikotarpiu energijos taupymas tampa tikrai labai svarbia priemone padėti ne tik sau, bet ir valstybei. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad būdų yra įvairiausių. Nuo taupių elektros lempučių iki efektyvaus elektros prietaisų naudojimo. Specialistai sako, kad viename kambaryje apšvietimu naudojantis 1 500 valandų per metus, pasirinkus taupias apšvietimo lemputes, galima sutaupyti 50–65 Eur. Kitas svarbus dalykas yra buitiniai prietaisai. Patartina skalbti pilnai prikrauta skalbimo mašina, naudoti ekonominį režimą ir nedidelę temperatūrą. Skelbiama, taip elektros sąnaudos gali būti sumažinamos net apie 90 proc. Tas pats galioja ir turintiems indaploves. Pasirodo, net budėjimo režimu veikiantis televizorius per metus gali sunaudoti elektros energijos už beveik 50 Eur. Taip pat daug priemonių yra ir šilumos energijai taupyti. Manau, kad uteniškiai daugelį jų ir naudoja, be to, pastaruoju metu tai populiari ir dažnai aptariama tema, todėl informacijos ir patarimų tikrai nepritrūks.
Paaiškinkite, kas vyksta su elektros kainomis? Kodėl jos taip šovė į viršų?
Pagrindinė šiandienės energetikos kainų krizės priežastis yra Rusijos energetinis karas prieš Europą, kurį Putinas pradėjo pernai kovo mėnesį. Rusija tam gana gerai pasiruošė. Nors Baltijos šalys, ypač Lietuva, daugelį metų ragino Vakarų Europos šalis atsargiai žiūrėti į pernelyg stiprią sąsają su iš Rusijos gaunamais energetiniais resursais, deja, tą po laiko pripažįsta net ir Vokietijos politikai, buvome išgirsti nepakankamai. Iš pradžių Rusija sustabdė Europos dujų saugyklų pildymą, o dėl sumažėjusios dujų pasiūlos stipriai išaugo ir elektros kainos, nes rusiškos dujos buvo tapusios pagrindine kuro rūšimi ne tik šildant pastatus, bet ir gaminant elektros energiją. Netgi elektros energijos skaičiavimo kaina buvo susieta su dujų kaina. Deja, skirtingai nuo galimybės importuoti dujas per dujų terminalą ir bent tokiu būdu turėti galimybę už jas mokėti konkurencingą kainą, to negalime daryti su elektros energija. Šiandien Lietuva idealiu atveju pati pasigamina tik apie trečdalį šalyje suvartojamos elektros energijos. Trūkumą Lietuva importuoja iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos. Galėčiau daug kalbėti, kodėl Lietuva neturi pigios atsinaujinančios energijos, kodėl ankstesnės vyriausybės dėl elektros generacijos vystymo nepadarė absoliučiai nieko ar kiek naudos būtų atnešusi atominė elektrinė, tačiau siūlau daugiau žvalgytis į ateitį, o ne į praeitį. Viena aišku, kad elektros generacijos trūkumas Lietuvoje yra ir dar kurį laiką bus esminė priežastis, lemianti elektros kainas.
Pasigirsta kalbų, kad dėl paramos priemonių gyventojams valdžia vėluoja.
Lietuva pagal skirtą paramą žmonėms dėl energetikos kainų užima antrą vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Priminsiu, kad ši Vyriausybė iki metų pabaigos nustatė 9 ct už kWh kompensaciją už elektrą. Pensijos, socialinės išmokos šiais metams buvo didintos dukart. Vidutiniškai pensijos didėjo iki 17 proc. Dabar vidutinė pensija su būtinuoju stažu siekia 513 Eur, o vidutinė senatvės pensija – 484 Eur. Socialinės išmokos remiant sunkiausiai besiverčiančius asmenis padidėjo beveik šeštadaliu. Minimali alga šiemet Lietuvoje didžiausia iš Baltijos šalių: Lietuvoje – 730 Eur, Estijoje – 654 Eur, Latvijoje – 500 Eur. Jau nuspręsta, kad ateinančiais metais minimali alga didės iki 840 Eur. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje taip pat auga labiausiai iš Baltijos valstybių. Nuo šių metų pradžios visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali gauti kasmėnesinę 32 Eur vienišo asmens išmoką. Nustatytas nulinis PVM centriniam šildymui. Be to, priimtas atsinaujinančiųjų išteklių proveržio paketas, kuris leis iš esmės spartinti energijos išgavimą iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Taigi sakyti, kad niekas nedaroma, būtų neteisinga. Netrukus Seime bus pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas, tada paaiškės ir visos tikslios kitiems metams siūlomos priemonės – kiek kitais metais bus kompensuojama elektra, šildymas, kiek tiksliai didės pensijos, atlyginimai, išmokos.
Ar elektros rinkos liberalizacija nepadidino elektros kainų?
Tikrai ne. Nors yra daug balsų, kritikuojančių liberalizaciją, iš esmės I ir II etapo vartotojai už elektrą moka kur kas mažesnę kainą, palyginti su šiandien rinkoje esančia energijos kaina. O štai visuomeninio tiekimo kaina, nustatoma pagal kainą rinkoje, šiandien yra 33 ct už kWh, o link žiemos turėtų siekti apie 50–70 ct už kWh. Kitaip tariant, kainos už elektrą požiūriu konkurencijos atvėrimas jau pasiteisino. Liberalizacijos procesą tikslingiau būtų vadinti konkurencijos įvedimu į elektros energijos tiekimo rinką. Taip pat verta paminėti, kad ši Vyriausybė skubiai taiso buvusiosios priimtą teisinę bazę, kad į elektros pardavimo rinką nepatektų atsitiktinių elektros energijos tiekėjų, kaip įvyko su „Perlas Energija“.
Pakalbėkime apie artėjantį šildymo sezoną. Kas gali gauti valstybės paramą už šildymą?
Parama gali pasinaudoti visi Utenos rajono gyventojai, gaunantys ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas. Ypač kompensacijos aktualios vaikus auginančios šeimoms, vienišiems asmenims, senjorams, neįgaliesiems.
Ar svarbu, kokiu būdu apšildomas būstas?
Nesvarbu. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, naudojantys medžio granules, geoterminį ar dujinį, centrinį šildymą ar kūrenantys paprasčiausias malkas. Savaime suprantama, parama priklauso nuo konkrečios šeimos ar vienišo asmens pajamų.
Kur kreiptis?
Utenos rajono gyventojams reikia kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių. Taip pat įgudę informacinių technologijų naudotojai gali kreiptis ir elektroniniu būdu, per specialiai sukurtą Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt). Neabejoju, jog savivaldybės administracijos darbuotojai geranoriškai pakonsultuos ir pasakys, ar jums priklauso kompensacija, ir nustatys jos dydį. Taip pat verta paminėti, kad kreiptis galite nelaukdami šildymo sezono pradžios. Ši Vyriausybė, siekdama mažinti biurokratinę naštą, pateikė pasiūlymą, kad kompensacija butų skiriama iš karto visam šildymo sezonui.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą gauti piniginę socialinę paramą ir pažymą apie gaunamas pajamas už tris paskutinius mėnesius. Daugumai žmonių apskritai nereikia pateikti papildomų dokumentų, išskyrus prašymą, nes dauguma reikalingos informacijos gaunama iš valstybės registrų. Taip pat svarbu paminėti, kad asmenims, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kurą, pvz., granules, dujas ar malkas, nereikia pateikti netgi jų įsigijimo dokumentų (sąskaitų faktūrų), nes kompensacija suskaičiuojama atsižvelgiant į asmens pajamas, namams šildyti naudojamo kuro kainą ir normatyvinį būsto plotą.
Gal galite pateikti bent porą pavyzdžių, kokio dydžio kompensacijos gali tikėtis, tarkime, vidutinę pensiją gaunantis uteniškis ar du vaikus turinti šeima?
Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) – 513 Eur – gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,20 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė. Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2 174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
Ir paskutinis klausimas. Ko prieš šią žiemą palinkėtumėte uteniškiams?
Išgyvenome įvairių ekonominių blokadų ir krizių, tikiu, kartu įveiksime ir dabartinius iššūkius. Kad juos kuo sėkmingiau įveiktume, susitelkime ir padėkime vieni kitiems. Tėvai vaikams, vaikai tėvams, draugai draugams, kaimynai kaimynams. Galiu patikinti, kad ir valstybė visiems padės tiek, kiek išgali. Taip pat visada privalome prisiminti, kad mes šiuo metu už dirbtinai sukeltą krizę mokame eurais, o kovotojai už laisvę Ukrainoje moka gyvybėmis. Nepamirškime to.
Dėkoju už pokalbį.
