Sekmadienį Utenoje nuo vidurdienio iki pat vakaro vyko Užgavėnių šventė, kurioje, pasak ne vieno dalyvio, netrūko nieko.

Užgavėnės – sena šventė. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Ši šventė švenčiama likus septynioms savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse. Utenoje miestiečiai, rajono gyventojai ir svečiai buvo pakviesti prie Dauniškio ežero, kur jau nuo ryto šurmuliavo Užgavėnių šventės mugė.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad šventės ištakos – pagoniškos, tačiau buvo glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

Šventėje prie Dauniškio ežero netrūko šurmulio. Pasirodė garsioji „Vieversa“, „Davilos“ kolektyvas, kapelos „Seliavytė“, „Tauragna“, „Vyturiai“, „Gija“. Netrūko ir šalies garsenybių. Į šventę atkako net „Jonis“ iš Šiaulių, Oksana Pikul su Monika Kvietkute, Katažina Zvonkuvienė.

Gaspadinių kieme, kurį organizavo kaimiškųjų Utenos kultūros centro skyrių darbuotojos, buvo verdama arbata, šiupiniai, kepami blynai, kuriais galėjo pasivaišinti Užgavėnių linksmybių dalyviai.

Prie Daunišio ežero tilto jau tradiciškai žiema palydėta maudynėmis. Į šventę Utenos ruoniai pakvietė ir svečių. Lediniame ežero vandenyje murkdėsi svečiai iš Vilniaus, Elektrėnų, Kupiškio, o viena ruonių šeima atvyko iš kaimyninių Molėtų.

Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova Utenoje baigėsi Kanapinio pergale, nes, pagal papročius, nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis buvo išvytas, o karaliumi paskelbtas Kanapinis.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

Vytauto Ridiko nuotr.