Nuo tada, kai prieš kelis tūkstančius metų žmogus pradėjo dirbti žemę, atsirado poreikis ją taisyklingai pamatuoti. Dėl žemės kilo karai ne tik tarp valstybių, bet ir tarp kaimynų. Net ir šiais laikais metras žemės gali įžiebti nesantaiką tarp giminaičių ar kaimynų. Taigi apie tai, kaip ją tiksliai pamatuoti, ir pasikalbėjome matininku-geodezininku Šarūnu Šimonėliu, prekės ženklo „Žemės inžinerija“ įkūrėju.
Šarūnai, kokia Jūsų patirtis dirbant su žemės matavimu?
Ateinančiais metais jau bus 20 metų, kai dirbu žemės matavimų sektoriuje. Kartais pagalvoju, kad per tuos visus metus „prie žemės“ jau yra paliktas žymus pėdsakas. Visko buvo: nuo techninio kurioziškų situacijų sprendimo ar tikrai komplikuotų problemų išgvildenimo iki įsimintinų istorijų. Jei kažkada rašysiu knygą apie savo darbo ypatumas, bus visai linksma, tačiau istorijas kol kas saugau mintyse.
Gal galite prisiminti, kaip pradėjote dirbti, kaip viskas keitėsi palaipsniui? Kaip dirbate dabar?
Kaip ir dauguma jaunų žmonių, pradėjau nuo padėjėjo – pameistrio – vaidmens. Toliau viskas vystėsi palaipsniui. Darbas sudomino, patiko, užkabino. Atradęs, kad tai mano, tik po kelerių metų baigiau mokslus ir tai buvo vienas geriausių sprendimų, kuriuos esu priėmęs gyvenime. Jau devynerius metus esu prekės ženklo „Žemės inžinerija“ įkūrėjas ir sėkmingai darbuojuosi. Manau, kad esame matomi, žinomi ir jau atpažįstami.
Kuo skiriasi matininkas ir geodezininkas, ar tai tas pats?
Šios dvi specialybės dažnai painiojamos, nes tiek matininkai, tiek geodezininkai dirba su žemės matavimais. Tačiau jų specializacijos ir darbų pobūdis skiriasi. Matininkas dirba su žemės sklypų ribomis ir nuosavybe. Atlieka kadastrinius matavimus – nustato tikslias sklypo ribas, plotą, parengia dokumentus. Jis ruošia sklypų planus, ribų suderinimo aktus, žemės padalijimo / sujungimo projektus. Glaudžiai dirbama su teisiniais aspektais (nuosavybės teise, servitutais, žemės reforma). Trumpai tariant: matininkas nustato teisinius sklypų ribų aspektus ir parengia dokumentaciją žemės registravimui.
O štai geodezininkas atlieka tikslius žemės paviršiaus, požeminių tinklų matavimus. Jis ruošia planus, kurie reikalingi projektuotojams, architektams. Trumpai tariant, dirba prie planuojamų arba jau statomų pastatų, gatvių, kitų inžinerinių objektų.
Tačiau tiek matininkai, tiek geodezininkai naudojasi tais pačiais instrumentais: GPNS; tacheometrais; bepiločiais orlaiviais ir t. t.
Kokie tai instrumentai ir kaip jie keitėsi bėgant metams?
Kad ir ką naudotume savo darbe, pagrindinis tikslas yra tikslumas. Iš tiesų, man pradėjus dirbti viską darėme panašiai, kaip ir prieš šimtą metų. Vėliau buvo didelis palengvinimas, kai atsirado GPNS imtuvai. Šis įrenginys darbą labai paspartina, kuomet reikia surinkti matuojamus taškus ir valdyti informaciją realiuoju laiku. Dabar (ypač geodezijoje) naudojame bepilotį orlaivį, kitaip vadinamą dronu, su kuriuo smalsumo vedami vasarą atlikome matavimą nepalikę biuro. Kitaip sakant, dronas nuskrido savarankiškai porą kilometrų, atliko paskirtą užduotį ir grįžo su matavimo duomenimis, mums liko tik juos apdoroti. Šiandien technologinis pokytis milžiniškas ir leidžia daugelį matavimo darbų atlikti daug tiksliau bei greičiau.
Ar kiekvienas matininkas yra ir geodezininkas ar nebūtinai?
Ne. Yra atskiri kvalifikacijos pažymėjimai, kuriuos norint gauti reikia išlaikyti egzaminus ir vėliau kas trejus metus išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursus. Pasitikrinti, ar matininkas-geodezininkas turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, galima ir verta https://nzt.lrv.lt/lt/kvalifikacijos-pazymejimai/.
Kada ir kam dažniausiai reikia Jūsų teikiamų matininko paslaugų?
Dėl matininko paslaugų žmonės kreipiasi tuomet, kai jiems kyla būtinybė susitvarkyti žemės dokumentus, pagal kuriuos būtų galima atlikti notarinius veiksmus. Arba jeigu atsiranda naujų registruojamų statinių, tuomet reikia atnaujinti žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Kada ir kam dažniausiai reikia Jūsų teikiamų geodezininko paslaugų?
Aš mėgstu juokauti, kad geodezininkas į statybų aikštelę ateina pirmas ir išeina paskutinis. Prieš projektuojant satininį reikia atlikti topografinį planą, vėliau statybų eigoje nužymėti projektinius sprendinius ir po statybų atlikti kontrolinius matavimus.
