Pradėjus įgyvendinti daugiabučių modernizavomo programą, buvo svarstoma, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti ne pavienių, o kvartalų atnaujinimui. Šiandien kvartalinės renovacijos naudą vertina tiek gyventojai, tiek savivaldybės, kurios pačio prisideda prie šių projektų įgyvendinimo. Negana to, net 35 savivaldybės – daugiau nei pusė – yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.

„Įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai padės pasiekti geresnių rezultatų, lyginant su pavienių namų atnaujinimu. Matome, jog savivaldybės ir pačios prisideda prie kompleksinės renovacijos įvairiomis iniciatyvomis – aplinkos tvarkymu, žemės sklypų formavimu prie daugiabučių ir pan.”, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas”.

Svarbiau kvartalų daugiabučiai

Jau kelis metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybę gauti valstybės paramą renovacijai turi daugiabučiai, kurie priklauso kvartalui ir yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas. Kvartalinės renovacijos siekis – atnaujinti visą kvartale esančią infrastruktūrą, į kurią įeina žaliosios zonos, kiemų aikštelės, jų apšvietimas ir pan.
Remiantis duomenimis iš paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, manoma, jog savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje dar labiau didės – beveik 80 proc. visų projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes. Į kvartalų energinio efektyvumo programas jau įtraukta 117 kvartalų.
Anot BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, 2016 m. Šiaulių, Birštono ir Utenos savivaldybėse buvo pradėtos įgyvendinti demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos. Jų metu bendradarbiaujama su Vokietijos specialistais, kurie turi daugiau patirties kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimo srityje.

Energijos sutaupymai turi siekti bent 20 proc.

BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja Simona Ramanauskienė pabrėžia, jog įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, turi būti pasiektas ne mažesnis nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymas. Tai reiškia, kad įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai turėtų sutaupyti 300 000 MWh šiluminės energijos.
„Rengiant kvartalo renovacijos programą, būtina skaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį ir planuojamus sutaupymus. Nors labiausiai energiją taupyti padeda daugiabučių renovacija, bet įgyvendinant Kvartalo efektyvumo didinimo programą reikia įgyvendinti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Be viešųjų pastatų ir daugiabučių modernizacijos dar galima atnaujinti šilumos tiekimo tinklus ir gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Papildomai dar reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartele didinančių priemonių – įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių takus, automobilių parkavimo aikšteles ir pan.”, – vardija S. Ramanauskienė.

Darbų įgyvendinimo tvarka išlieka tokia pati

Dar svarbu pažymėti, kad nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, esminiai renovacijos ir rangos darbų įgyvendinimo principai nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros bei kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga bei šių darbų kontrolė.
Aplinkos ministras K. Mažeika taip pat pabrėžia renovacijos darbų kokybės svarbą. Pasak jo, gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir taip pat įsitraukia į savo namo renovacijos procesą, stebėdami, kad darbai būtų atlikti kokybiškai: „Gyventojams svarbu, kad būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėmis ir namo modernizacijos rezultatas būtų ne tik estetinis, bet ir ekonominis.”

                                           Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo