Prieš šildymo sezoną Lietuvoje ženkliai šoktelėjo biokuro kaina. „Nors ir pabrangęs, biokuras išlieka pigiausia kuro rūšimi, kurią gali naudoti mūsų ben­drovė. Mes šį kurą perkame biržoje, kaip ir kiti šalies energetikai“, – pasakojo Darius Šinkūnas, UAB Ute­nos šilumos tinklų direktorius. Pasak jo, kodėl rinko­je brangsta biokuras, priežasčių yra bent keletas.

Utena išliko tarp lyderių

Pirma, ekologiškas kuras jau tapo pagrindiniu Lietuvos energe­tikos įmonių kuru ir, artėjant šildy­mo sezonui, padidėja jo paklausa. O kai didėja paklausa – didėja ir kaina. Šilumos kaina perskaičiuo­jama kas mėnesį, įvertinant pra­ėjusio mėnesio kuro kainas. Kita priežastis – atsivėrusi užsienio rinka, kur žaliavą perka kitų ša­lių energetikai. Tad kas mėnesį brangstantis biokuras ir užsivėręs Baltarusijos, Rusijos biokuro tieki­mas neišvengiamai didina šilumos gamybos kaštus Utenos energeti­kams. Svarbu pasidžiaugti nuose­kliu ir kryptingu bendrovės darbu, diegiamomis naujovėmis ir tech­nologijomis. UAB Utenos šilumos tinklai investavimo politika į gamy­bos efektyvumo, patikimumo geri­nimą ir trasų nuostolių bei kuro są­naudų mažinimą.

Džiugu, kad atsakingas darbas, nuodugni finansinė analizė, tinka­mai parengti finansiniai instrumen­tai ir laiku priimti strateginiai spren­dimai duoda teigiamų rezultatų. 2021–2022 m. šildymo sezoną

Utena išliko tarp lyderių Lietuvoje.

Utenos šilumos vartotojai šį šil­dymo sezoną (2021–2022 m.) su­vartojo apie 4 proc. mažiau šilu­mos nei praėjusį šildymo sezoną (2020–2021m.), vidutinė šio šil­dymo sezono lauko oro tempe­ratūra 1,9 °C t. y. šį šildymo se­zoną buvo 0,2 laipsnio šilčiau nei 2020–2021 m. šildymo sezono metu.

Mokesčiai už šilumą skaičiuo­jami suvartotą šilumos kiekį pas­tate, nustatytą pagal šilumos apskaitos rodmenis, paskirstant pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Nors šilumos kaina Utenoje vi­siems šilumos vartotojams yra vienoda, kai kuriuose daugiabu­čiuose namuose išlaidos skiriasi net 5 kartus, o įmonėse, įstaigo­se, šilumą naudojančiose tik pa­talpoms šildyti, apie 4–6 kartus.

Sąskaitos už šildymą dydį le­mia ne tik šilumos kaina, bet ir pastatui šildyti suvartotas šilumos kiekis, kuris priklauso nuo jo dy­džio, geometrijos, aukščio, sie­nų ir langų kokybės, stogo ir rū­sių būklės, kitų pastato šilumos charakteristikų, nustatytų vartoji­mo bei taupymo režimų, kiekvie­no namo šilumos ūkio priežiūros ir, žinoma, visų vartotojų noro tau­pyti šilumą.

Renovuotų namų gyventojai moka mažiau

Pasibaigus 2021–2022 m. šil­dymo sezonui ir atlikus Utenos mieste centralizuotai teikiamos šilumos suvartojimo analizę, ma­tyti, kad mažiausiai už šilumą moka kompleksiškai renovuotų namų gyventojai. Renovuotuose namuose šalčiausiais 2021–2022 m. šildymo sezono mėnesiais (gruodį, sausį, vasarį) vidutinės išlaidos už 50 kv. m buto šildymą buvo apie 25–30 Eur per mėn. (0,50–0,60 Eur už kv. m). Kai ku­riuose naujos statybos, nereno­vuotose, tačiau mažai šilumos suvartojančiuose ir šilumą tau­pančiuose daugiabučiuose na­muose šalčiausiais šildymo sezo­no mėnesiais vidutinės išlaidos už tokio pat ploto buto šildymą buvo apie 35–45 Eur per mėn. (0,70–0,90 Eur už kv. m) t. y. iki 30 proc. daugiau nei renovuotose namuo­se, o mažuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose arba blogos šiluminės būklės namuo­se ir šilumos netaupančiuose na­muose šalčiausiais šildymo sezo­no mėnesiais vidutinės išlaidos už 50 kv. m buto šildymą buvo apie 60–75 Eur (1,20–1,50 Eur už kv. m) t. y. iki 60 proc. daugiau nei renovuotose daugiabučiuose namuose ir iki 40 proc. daugiau nei naujos statybos, nerenovuo­tose, tačiau mažai šilumos suvar­tojančiuose ir šilumą taupančiuo­se daugiabučiuose namuose.

Jau kelerius metus mažiausiai šilumos suvartojo, išskyrus nau­jos statybos ir renovuotus, to­kie namai kaip Aušros g. 83, 93, Aukštakalnio g. 110, 112, 114, 116, Krašuonos g. 13, Taikos g. 24, 34, 40, Sėlių g. 61, 63, 69, Vaižganto g. 28, 56 ir daug kitų namų, kurių išlaidos už 50 kv. m šildymą šalčiausią mėnesį su­daro apie 35–45 Eur., o tokių mažaaukščių namų kaip J. Ba­sanavičiaus g. 110, Užpalių g. 88; Tauragnų g. 4, J. Basana­vičiaus g. 110, Kęstučio g. 9, 1, Kauno g. 27, Hipodromo g. 2, K. Donelaičio g. 12, Utenio a. 10 ir kt. išlaidos už 50 kv. m šildymą sudaro nuo 70 iki 105 Eur. Lygi­nant tokio pat ploto būsto šildy­mo išlaidas matyti, kad prastos būklės pastatų šildymo išlaidos beveik 5 kartus didesnės nei re­novuotuose namuose patiria­mos išlaidos ir apie 2 kartus di­desnės nei taupančiuose šilumą daugiabučiuose.

Taip pat norėtumėme primin­ti, kad 2022 m. kovo 17 d. LR Seimas priėmė Pridėtinės ver­tės mokesčio (PVM) įstatymo pa­keitimus, kuriais nutarta centrali­zuotai teikiamai šilumos energijai laikinai iš Lietuvos valstybės biu­džeto kompensuoti 9 proc. PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį. Ši tvarka buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Utenos mieste prijungto prie centralizuotos šildy­mo sistemos daugiabučio namo ar individualaus namo gyvento­jas gavo vidutiniškai apie 5 Eur 9 proc. PVM kompensaciją už vie­ną šildymo mėnesį.

Taupus šilumos vartojimas – pastato administratoriaus atsakomybė

Pavasaris ir artėjanti vasara – pats laikas gerinti pastatų būklę, siekiant sumažinti išlaidas kito šil­dymo sezono metu. Efektyvus šilu­mos vartojimas priklauso ne tik nuo pastatų ir šildymo sistemų būklės, modernizacijos lygio, bet ir nuo tin­kamos jų priežiū­ros. Būtina laiku atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiū­ros darbus: pe­riodiškai išplau­ti vidaus šildymo sistemas (radi­atorius), šilumo­kaičius, rūpintis šilumos izoliaci­jos, filtrų, siurblių ir kitų sistemos dalių būkle.

UAB Utenos šilumos tinklai, kaip ir kitos ši­lumos tiekimo įmonės, yra at­sakinga už ši­lumos tiekimą iki pastatų įva­dų, o vidaus sistemų priežiūrą privalo vykdyti pastatus adminis­truojančios įmonės bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrė­tojai. Šios įmonės turi analizuo­ti, kodėl pastatas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis infor­muoti pastatų savininkus bei gy­ventojus. Būtent administratoriai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiū­rą, yra atsakingi už šilumos tau­pymą pastate, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Reikėtų kreiptis į pastato administratorių dėl rekomendaci­jų, kaip taupyti šilumą.

Kiekvienas taupykime šilumą

Kiekvienas turime rūpintis šilu­mos taupymu pastatuose (siek­ti efektyvesnio šilumos ir karšto vandens vartojimo), nes visi nori­me patirti kuo mažesnes išlaidas. Privalome saugoti gamtos resur­sus ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai aktualu visiems ši­lumos vartotojams: ir daugiabu­čiams, ir individualiems gyvena­miesiems namams, ir privačioms bendrovėms bei įmonėms, ir biu­džetinėms įstaigoms, ir kitiems ūkio subjektams. Galimybių didin­ti šilumos vartojimo efektyvumą galima rasti daugelyje pastatų, nepriklausomai nuo jų paskirties.

Pagrindinis būdas, leidžiantis išsiaiškinti šilumos suvartojimo rodiklius ir pastato šilumos varto­jimo efektyvumą, – šilumos var­tojimo auditas. Jį turėtų atlikti ne tik didelės, bet ir mažos įmonės, įstaigos, daugiabučių namų ben­druomenės savarankiškai. Au­dito metu įvertinamas esamas pastato šilumos suvartojimo ly­gis, nustatomi didžiausius šilu­mos praradimus lemiantys fakto­riai ir silpnosios pastato šilumos bei karšto vandens sistemų vie­tos ir technologinių procesų ne­efektyvaus šilumos vartojimo grandys. Norint atlikti tokį audi­tą pastato administratoriui reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atliks kompleksinę analizę bei pasiūlys rekomendacijų, kaip sumažinti šilumos sąnaudas pas­tate. Tuomet, žinant realią padėtį pastatuose, galima pritaikyti efek­tyviausias priemones, kurios leis­tų sumažinti šilumos vartojimą.

Pats efektyviausias šilumos taupymo būdas – kompleksinė pastatų renovacija. Jos metu ap­šiltinama pastatų išorė, sutvarko­mos šildymo ir karšto vandens bei vėdinimo sistemos, moder­nizuojamas šilumos punktas. Tai sudėtingas ir gana brangus bū­das, tačiau jis atsiperka, nes ga­lima šilumos suvartojimą pasta­te sumažinti 40–60 proc. Tiek pat sumažėja ir mokėjimai už šildy­mui suvartotą šilumą.

Iki pastatas bus visiškai reno­vuotas, siekiant taupiau gyven­ti galima imtis pigesnių ir greičiau atsiperkančių priemonių, kurios padeda mažinti šilumos suvartoji­mą, t. y. atlikti mažąją renovaciją. Siūlome gyventojams, kurie turi neautomatizuotą šilumos punk­tą, kartu su pastato administrato­riumi apsvarstyti galimybę jį auto­matizuoti (seną elevatorinį mazgą pakeičiant automatizuotu), įreng­ti balansinius ventilius, taip pat pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir karšto vandens sistemas, izoliuo­ti vamzdynus, butuose ir kitose patalpose pagal galimybes įreng­ti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sis­temą arba termostatinius venti­lius. Visa tai leistų sutaupyti iki 25 proc. suvartojamos šilumos.

Mūsų žiniomis, mūsų mieste, 22-iejuose daugiabučiuose na­muose, 12-oje individualių gyve­namųjų namų bei 18-oje įmonių, įstaigų, eksploatuojami seno tipo elevatoriniai – neautomatizuoti – šilumos punktai. Įrengus auto­matizuotą šilumos punktą, į pas­tato šildymo sistemą tiekiamo ter­mofikacinio vandens temperatūra automatiškai reguliuojama pa­gal lauko oro temperatūrą. Tai lei­džia neperšildyti pastatų šildymo sezono pradžioje bei pabaigoje ir pagerinti šilumos tiekimą pasta­tuose, t. y. nustatyti įvairius šilu­mos taupymo grafikus (žemesnę šildymo ir karšto vandens tem­peratūrą naktį, savaitės nedarbo dienomis ir kt.), o subalansavus šildymo sistemas – tolygiai pa­skirstyti šilumą pastate.

Karšto vandens tiekimo sis­temos subalansavimas pastatų viduje taip pat užtikrina efekty­vesnį šilumos vartojimą. Nesu­balansuotomis sistemomis var­totojus pasiekiantis karštas vanduo būna skirtingos tempe­ratūros. Arčiau šilumos punkto esantys karšto vandens vartoto­jai aprūpinami karštesniu vande­niu, o esantys toliau – vėsesniu, todėl ir sunaudoja jo daugiau. Siekiant visiems pastato varto­tojams užtikrinti vienodą karšto vandens temperatūrą ir efektyvų vandens vartojimą, būtina suba­lansuoti karšto vandens cirkulia­cines sistemas. Vasaros sezo­no metu šilumą taip pat padeda taupyti ir karšto vandens tempe­ratūros mažinimas nakties metu bei vartojimo įpročių pakeitimas. Žemesnei karšto vandens tem­peratūrai paruošti reikalingas mažesnis šilumos kiekis. Na­muose, kuriuose įrengti automa­tizuoti šilumos punktai, įrengtas elektroninis karšto vandens re­guliatorius, turintis galimybę nu­statyti skirtingą karšto vandens temperatūrą paros bėgyje, tik reikia bendru namo gyventojų sutarimu kreiptis į pastato admi­nistratorių. Keiskime savo įpro­čius – karšto vandens suvartoja­ma mažiau prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, indus plaunant užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove ir pan.

Ateities planai – toliau efektyviai išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius

Kaip teigė D. Šinkūnas, UAB Utenos šilumos tinklai planuoja įsigyti žemės sklypų (apie 9 ha). Bendrovės įsigyti žemės sklypai būtų panaudojami projektui, pa­gal kurį iki 30 proc. metinio bioku­ro balanso bus pakeista į kitą at­sinaujinančių šaltinių energiją, įgyvendinti su ES struktūrinių fon­dų parama. Nurodytuose skly­puose bus įrengta fotovoltinė ir terminė saulės elektrinė.

2022 m. gegužės 9 d. uteniš­kiai LR energetikos ministerijai pristatė „Biokuro keitimo kitais atsinaujinančiais energijos šalti­niais projekto“ (toliau – Projektas) koncepciją. Susitikime dalyvavo energetikos viceministrės Inga Žilienė ir Daiva Garbaliauskai­tė, Kauno technologijos universi­teto Mechanikos inžinerijos ir di­zaino fakulteto katedros vedėjas doc. Egidijus Puida, Kauno tech­nologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto doc. To­mas Deveikis, Lietuvos pramo­nininkų konfederacijos preziden­tas Vidmantas Janulevičius, UAB Utenos šilumos tinklų direktorius D. Šinkūnas ir technikos direkto­rius Genius Jurgelėnas.

Susitikimo metu pristatyta Pro­jekto technologinė schema, tech­ninis-ekonominis Projekto efektas, Projekto atsipirkimo laikas, elek­tros energijos poreikis Projektui, Projekto įtaka šilumos kainai, ap­tarti finansavimo sąlygų aprašo iš ES struktūrinių fondų 2021–2027 m. klausimai. LR energetikos mi­nisterijos atstovai pradinį Projekto pristatymą įvertino labai gerai.

LR energetikos ministerijos at­stovai informavo, kad 2023 m. I ketvirtį turėtų būti paskelbtas fi­nansavimo sąlygų aprašas iš ES struktūrinių fondų 2021–2027 m., pagal kurį būtų finansuojamas Projektas.

Ant laurų užmigti neketinama – ir toliau rengiami strateginiai sprendiniai, kad UAB Utenos ši­lumos tinklai išlaikytų lyderystės poziciją.

Daugiau informacijos apie ši­lumos suvartojimą bei mokėji­mus už suvartotą šilumą galite rasti bendrovės interneto svetai­nėje www.ust.lt. Skelbiama infor­macija apie daugiabučių gyvena­mųjų namų šilumos suvartojimą (kWh už kv. m) ir priskaitytus mo­kėjimus (Eur už kv. m) už butų šil­dymą, karšto vandens cirkuliaci­ją, šilumos suvartojimo šildymui palyginamąją analizę, šilumos ir karšto vandens kainas bei kita aktuali informacija.

UAB Utenos šilumos tinklų inf.