Renovacija – nauja gyvenimo kokybė

Kuo šiltinimas akmens vata yra patrauklus renovuojantiems namą?

Pastato modernizavimas, arba vadinamoji renovacija, yra puiki galimybė pagerinti gyvenamųjų patalpų mikroklimato sąlygas, sumažinti šildymo išlaidas ir taupiai naudoti gamtinius išteklius. Tai – vienkartinė investicija, kurios grąža galima naudotis visą pastato eksploatacijos laikotarpį.
Iškart po modernizavimo pagerėja patalpų šiluminis komfortas, pastato išvaizda ir sumažėja išlaidos šildymui. Modernizuotų pastatų mikroklimatas ir investicijų grąža labai priklauso nuo pasirinktų bei įgyvendintų pastato apšiltinimo sprendimų ir energiją naudojančių inžinerinių sistemų.
Nors šiltinimo medžiagos yra paslepiamos po apdaila, jų teikiama nauda lydi mus visą pastato gyvavimo laiką. Todėl renkantis izoliacines medžiagas pastato šiltinimo sprendinį reikėtų atkreipti dėmesį į šiltinimo medžiagų savybes ir charakteristikas.

Kodėl renovuojant senus pastatus verta rinktis akmens vatos šiltinimo medžiagas? Tokį klausimą uždavėme „Paroc” rinkodaros vadovei Baltijos šalyse dr. Audronei Endriukaitytei.
Visų pirma, vadovės teigimu, „Paroc” akmens vatos gaminiai puikiai praleidžia vandens garus. O tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai pasišalins į išorę pro sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą bei geresnes patalpų mikroklimato sąlygas. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Tokiu būdu pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja drėgminės deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms ir sumažina jų ilgaamžiškumą.
Žinoma, šių procesų poveikį galima sumažinti vėdinant patalpas, tačiau daugumoje renovuojamų senųjų daugiabučių nėra efektyvių vėdinimo sistemų. Kuo sienos termoizoliacinė medžiaga yra laidesnė vandens garams, tuo mažesnė tikimybė, kad ant vidinio sienos paviršiaus susidarys sąlygos augti pelėsiams: netgi dėl nepakankamo šildymo ir vėdinimo iki modernizavimo įdrėkusios sienos greičiau išdžius, jei jos bus apšiltintos akmens vatos gaminiais.

Akmens vata nedega

Kitas labai svarbus dalykas yra tas, kad senų renovuojamų daugiabučių sienos dažniausiai yra mūras arba betoniniai, keramzitbetoniniai surenkami elementai. Tai yra tokios sienos, kurios nedega ir atitinka aukščiausių – A1 arba A2 gaisrinių klasių reikalavimus. Kai sienos apšiltinamos degiomis izoliacinėmis medžiagomis, netgi tada, kai degi sienos apšiltinimo medžiaga yra paslepiama po tinko sluoksniu arba kitokia nedegia danga, renovuoto namo sienos degumo klasė pablogėja ir atitinka tik B s-1 d0 ar net žemesnės gaisrinės klasės reikalavimus.
Ypač pavojingas yra degių termoizoliacinių medžiagų naudojimas statybos metu. Dažnai ant renovuojamos sienos sumontuotos degios termoizoliacinės medžiagos nutinkuojamos arba kitaip padengiamos tik po keleto dienų ar net savaičių. Visą tą laikotarpį netgi maža išorinė ugnis gali sukelti pastato gaisrą.
Anksčiau patalpose – tiek buityje, tiek ir darbinėje aplinkoje – buvo naudojama daugiau natūralios kilmės medžiagų, kurios ilgiau neįsidegdavo, o užsidegusios išskirdavo mažiau kaitros ir nuodingų dūmų. Pastaruoju metu mūsų būstuose – vis daugiau sintetinių ir polimerinių gaminių iš naftos produktų. „Fire Safe Europe” (FSEU) organizacijos duomenimis, Europoje net 50 proc. žmonių gaisruose žuvo ne dėl ugnies,o dėl nuodingų dūmų poveikio. 1950-aisiais vidutinis laikas nuo gaisro patalpų viduje pradžios iki staigaus ugnies išplitimo buvo 15 minučių, po 25 metų, anot FSEU, šis laikas sutrumpėjo iki 5 minučių, o dabar lemtingomis sąlygomis ugnis gali išplisti per 3 minutes. Ugnies išplitimo laikas, kilus gaisrui, yra lemiamas veiksnys gelbėjant žmones ir materialines vertybes. Tad renovuodami pastatus nedegiomis medžiagomis Jūs galite sumažinti gaisro riziką.
Beveik visos mineralinės vatos rūšys klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau „Paroc” akmens vatai, kuri gaminama iš nedegios žaliavos – uolienų, yra būdinga itin aukšta (apie 1 000 °C) lydymosi temperatūra. Dauguma „Paroc” akmens vatos gaminių, nepadengtų jokia danga, yra priskiriami saugiausiai A1 degumo klasei. Akmens vata ilgiau saugo pastato konstrukcijas nuo ugnies poveikio, todėl ja rekomenduojama apšiltinti net ir tokias konstrukcijas, kurioms taikomi itin griežti priešgaisriniai reikalavimai. Unikalios „Paroc” akmens vatos savybės naudojamos apsaugoti nuo ugnies visas pastato konstrukcijas: pamatus, sienas, stogus. Metalo ir gelžbetonio konstrukcijų apsaugai nuo ugnies yra sukurti ir mokslinėse laboratorijose išbandyti specialieji gaminiai bei sprendimai.
„Rinkdamiesi statybines medžiagas, mes dažniausiai vertiname ir lyginame kainas. Pasirenkant pastato atitvarų apšiltinimo sprendinį, reikėtų įvertinti ne tik šiluminės energijos sutaupymą ir šilumos izoliacijos kainą, bet ir kitus tokio pasirinkimo privalumus. Juk tai yra vienkartinė investicija, kurios teikiama nauda naudositės visą pastato eksploatavimo laiką. Šiltinimas „Paroc” akmens vata sukuria tokias vertes, kurios yra ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos: geresnė gyvenamoji aplinka, saugesnis ir ilgaamžis būstas”, – sakė dr. A. Endriukaitytė.

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas