Ar žinojote, kad vienas pagrindinių oro teršėjų yra kelių transportas, tiksliau, automobiliai? Pirmojo karantino metu, kai šalyje galiojo judėjimo apribojimai, miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracija sumažėjo maždaug 30–50 proc. Šis rodiklis patvirtina, kad automobiliai, kuriais važinėjame, neigiamai veikia oro kokybę.
Oro tarša veikia aplinką
„Švari aplinka – pats didžiausias mūsų turtas. Tai būtina mūsų egzistavimo ir išlikimo sąlyga“, – tvirtino Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto doc. dr. Inga Jakštonienė. Mokslininkės įsitikinimu, kalbėti apie oro taršą ir jos sukeliamus padarinius itin svarbu, nes užterštumas – ne tik mieste susidaręs smogas, tai ir pavojus visos žmonijos sveikatai.
„Kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir pažemio ozonas, aptinkami automobilių išmetamose dujose, laikomi didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai gali būti nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvos mirties. Štai, pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais“, – pažymėjo I. Jakštonienė.
Negana to, mokslininkės teigimu, oro tarša veikia ir aplinką – mažėja tam tikrų ekosistemų biologinė įvairovė, skursta augmenija ir pasėliai. Be to, nukenčia ir pastatai, pavyzdžiui, mūsų šalies kultūros paveldo objektai. „Dėl visų šių priežasčių būtina skatinti visuomenę prisidėti prie taršos mažinimo, pirmiausia, transporto sektoriuje. O tai galima padaryti tik vienu būdu – atsisakant nereikalingų kelionių automobiliu, renkantis aplinkai draugiškas transporto priemones, pavyzdžiui, elektrinius paspirtukus, viešąjį transportą ar dviračius“, – teigė mokslininkė.
Gerėjanti susisiekimo infrastruktūra
Didžiausi automobilių srautai, žinoma, susidaro didmiesčiuose, kur gyvena daug žmonių ir verda aktyvus gyvenimas, tačiau ir mažieji miestai – ne išimtis. Pavyzdžiui, Utenos miestas vadinamas ir automobilių kraštu, nes čia veikia automobilių turgus ir didžioji dalis kelionių mieste (61,8 proc.) įveikiamos taip pat automobiliu.
Tačiau šią keliavimo tendenciją imtasi keisti, nes, pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aidos Diržauskienės, mieste atsiranda vis daugiau priemonių ir naujovių, kurios, tikimasi, skatins tvaresnį gyventojų judėjimą.
„Dabar mieste rekonstruojami dviračių ir pėsčiųjų takai (šiuo metu iš viso sutvarkyti jau keturi jų kilometrai) bei įrenginėjamos elektromobilių įkrovimo stotelės. Šiais metais planuojame minėtus darbus tęsti ir toliau. Mieste jau įrengtos penkios elektromobilių įkrovimo stotelės, kurių skaičius kasmet vis didės. Jas bus galima rasti ne tik prie visuomenei svarbių objektų, bet ir prie daugiabučių. Ir ne tik mieste, bet ir rajono seniūnijose“, – ateities planus pristatė specialistė.
Raginant uteniškius rečiau naudotis automobiliais, pasak A. Diržauskienės, ne mažiau svarbus vaidmuo atitenka ir visuomeniniam transportui, todėl dar šiais metais planuojama atnaujinti jo infrastruktūrą. „Norime pagerinti visuomeninio transporto paslaugų kokybę ir taip paskatinti gyventojus dažniau rinktis autobusą, o ne automobilį. Tad į miesto gatves išriedės keturi elektra varomi autobusai. Jie kursuos naujais žiediniais maršrutais, be to, bus tankinami reisai. Vadinasi, gyventojams bus greičiau ir paprasčiau nuvykti į darbą, mokymo ir gydymo įstaigas. Tikimės, kad dėl šių pokyčių miesto gyventojai ir svečiai mažiau naudosis automobiliais ir taip prisidės prie švarios aplinkos kūrimo“, – miesto planus atskleidė A. Diržauskienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.