Kiekvienais metais gruodžio 10-ą minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti žmogaus teisių svarbą visuomenėje ir pagarbos žmogaus teisėms nuolatinį plėtojimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas žmogaus teisių kontekste – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Kiekvienam asmeniui sudaryta galimybė lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose.

Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis, tačiau, ne visi turime finansines galimybes pasinaudoti privačiomis advokatų paslaugomis. Būtent valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba suteikia galimybę mažiau pasiturintiems žmonėms siekti teisingumo ir lygiateisiškumo procese, įgyvendinti pažeistų teisių ir interesų gynybą.
Kas gi yra antrinė teisinė pagalba? Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas asmenų interesams privalomose išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, teismuose. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir bylos administravimo išlaidų vykdymo procese apmokėjimą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jos teritorinius padalinius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje (toliau – Tarnyba). Prieš kreipiantis į įstaigą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į nemokamą pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, nesudėtingų procesinių, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo pajamų ir jo (šeimos) turto deklaraciją. Tokiu atveju, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.
Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems teisės aktų numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose; asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai), asmenys, turintys pranešėjo statusą ir kitais nustatytais atvejais.
Ne visuomet asmenims suteikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar asmens reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų yra būtina.
Antrine teisine pagalba kasmet pasinaudoja dalis Lietuvos Respublikos gyventojų, kurie dėl savo turtinės ar socialinės padėties negali savarankiškai arba privačių advokatų pagalba siekti apginti savo teises teismuose. Valstybės lėšomis apmokamas advokatų paslaugas gauna 85 procentai visų asmenų, besikreipiančių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Dažniausi teisiniai klausimai yra dėl palikimo priėmimo, šeimos ginčų, valstybės institucijų sprendimų apskundimo, skolinių įsipareigojimų nevykdymo ir kita.
Taigi, minint Žmogaus teisių dieną ir primenant apie esamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, gruodžio 10 dieną Tarnyba organizuoja teisinių konsultacijų teikimą Lietuvos Respublikos gyventojams, neatsižvelgiant į keliamus reikalavimus teisinei pagalbai gauti. Konsultacijas teisiniais klausimais teiks advokatai, mediatoriai, Tarnybos darbuotojai. Kviečiame visus gyventojus pasinaudoti šia galimybe.

KONTAKTAI IR KONSULTACIJŲ LAIKAI
ŠIAULIŲ IR PANEVĖŽIO APYGARDOS

8-12 val. Teisininkas Vaidotas Smirnovas
Tel. nr.: 8 700 00 207 Antrinė teisinė pagalba, Mediacija
9-10 val. Advokatas Zigmas Burba
Tel. nr.: 8 612 83475 Civilinė teisė

11-12 val. Mediatorė-advokatė Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
Tel. nr.: 8 699 74496
13-14 val. Advokatas Gvidas Armanavičius
Tel. nr.: 8 699 82674
14-15 val. Advokatas Irmantas Tumas
Tel. nr.: 8 612 44253
15-16 val. Advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė
Tel. nr.: 8 671 05081
16-17 val. Advokatas Vilmantas Poškus
Tel. nr.: 8 612 44253 Baudžiamoji ir civilinė teisė

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.