Internetiniai sukčiai ir toliau aktyviai naudojasi Lietuvos pašto vardu siekdami išvilioti gyventojų pinigus bei asmens duomenis. Nors apie tokias apgaules nuolat įspėjama, sukčiai keičia savo veikimo metodus ir prisitaiko prie gyventojų įpročių, todėl aukų vis dar netrūksta.

Žinutės apie neva nepavykusį siuntos pristatymą

Dažniausiai gyventojai sulaukia SMS žinučių arba elektroninių laiškų, kuriuose pranešama apie neva nepavykusį siuntos pristatymą, netinkamai nurodytą adresą ar būtinybę sumokėti nedidelį mokestį, kad siunta nebūtų grąžinta siuntėjui. Tokiuose pranešimuose pabrėžiama, kad veikti reikia nedelsiant – priešingu atveju siunta esą bus grąžinta arba sunaikinta. Pranešimuose pateikiamos nuorodos nukreipia į netikras interneto svetaines, kurios vizualiai beveik nesiskiria nuo oficialių Lietuvos pašto ar kitų siuntų pristatymo bendrovių puslapių. Jose prašoma įvesti banko mokėjimo kortelės duomenis, prisijungimo informaciją, asmens kodą ar kitus jautrius duomenis. Sukčiai dažnai naudojasi ir nedidelio mokesčio – vos kelių dešimčių centų ar vieno euro – pretekstu. Tačiau tikrasis jų tikslas – ne šis mokėjimas, o galimybė pasisavinti gyventojo finansinius duomenis.

Sukčiai vis dažniau skambina ir telefonu

Pastaruoju metu sukčiai vis aktyviau naudojasi ir telefono skambučiais. Prisistatę Lietuvos pašto darbuotojais, jie aiškina, kad iškilo problemų dėl siuntos pristatymo, prašo patikslinti adresą, patvirtinti tapatybę arba padiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ar mokėjimo kortelės duomenis. Kai kuriais atvejais gyventojai raginami prisijungti prie tariamos savitarnos arba patvirtinti operacijas naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu.

Lietuvos paštas pažymi, kad yra labai svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti kiekvieną skambutį ar žinutę. Jei kas nors, prisidengdamas jų vardu, ragina sprendimą priimti čia ir dabar, tai vienas aiškiausių signalų suklusti.

Sukčiai nuolat keičia taktikas ir naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki žinomais prekių ženklais. Gavus netikėtą žinutę ar skambutį, svarbiausia neskubėti, kritiškai įvertinti gautą informaciją ir pasitikrinti jos tikrumą. Kartais užtenka kelių sekundžių, kad būtų išvengta finansinių nuostolių ar asmens duomenų vagystės“, – sakė Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Kaip atpažinti apgaulę?

Lietuvos paštas primena, kad tikruose bendrovės arba LP EXPRESS pranešimuose nėra rodomas visas siuntos numeris – siuntėjas identifikuojamas pavadinimais LPASTAS arba LP_EXPRESS. Bendrovė niekada neprašo SMS žinutėmis pateikti banko kortelės duomenų, elektroninės bankininkystės prisijungimų, PIN kodų ar kitos konfidencialios informacijos. Atsiskaitymai už paslaugas vykdomi tik oficialioje Lietuvos pašto savitarnoje.

Specialistai pataria visuomet atkreipti dėmesį ir į interneto svetainės adresą. Sukčių kuriami puslapiai dažnai atrodo beveik identiški oficialiems, tačiau jų interneto adresuose pasitaiko papildomų raidžių, skaičių, brūkšnelių ar kitų neatitikimų. Kilus bent menkiausiam įtarimui, nereikėtų spausti nuorodos ar suvesti savo duomenų.

Apie įtartinus atvejus praneškite

Gavus įtartiną žinutę, elektroninį laišką ar skambutį, apie tai rekomenduojama pranešti Lietuvos paštui elektroniniu paštu prevencija@post.lt. Apie atvejus, kai sukčiai naudojasi bendrovės vardu, Lietuvos paštas informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą bei kitas atsakingas institucijas. Kuo greičiau pranešama apie tokius bandymus, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią naujoms sukčiavimo kampanijoms ir apsaugoti kitus gyventojus nuo finansinių nuostolių.

Ką daryti, jei tapote sukčių auka?

Jeigu jau paspaudėte įtartiną nuorodą, suvedėte banko kortelės ar prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, svarbiausia – veikti kuo greičiau. Nedelsdami susisiekite su savo banku ir paprašykite užblokuoti mokėjimo kortelę arba elektroninės bankininkystės prieigą. Taip pat rekomenduojama pakeisti prisijungimo slaptažodžius bei patikrinti, ar jūsų vardu nebuvo atliktos įtartinos operacijos.

Jeigu patyrėte finansinių nuostolių arba buvo pasisavinti jūsų asmens duomenys, apie įvykį praneškite policijai ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Kuo anksčiau pradedami veiksmai, tuo didesnė tikimybė sumažinti galimus nuostolius ir užkirsti kelią tolesniam sukčių naudojimuisi pavogtais duomenimis.

Parengta pagal Lietuvos pašto pranešimą spaudai