Skaičiuojama, kad kasmet visoje Europoje užpuolami ir apiplėšiami daugiau nei 1,5 tūkst. vilkikų vairuotojų. Todėl visos suinteresuotosios pusės, dalyvaujančios vežant krovinius ir veiklą vykdančios Europoje, priverstos ieškoti galimybių ir būdų apsaugoti brangų transportą, krovinius ir, žinoma, vairuotojus-ekspeditorius. Šiuo metu galimos kelios alternatyvos: rinktis palydą, papildomą krovinių draudimą arba bandyti gauti Technologijų nuosavybės apsaugos asociacijos (TAPA) sertifikatą.
Palyda ir draudimas
Viena iš alternatyvų vežant brangius krovinius – rinktis palydą. Tačiau tiek siuntėjas, tiek užsakymą vykdanti įmonė, tiek ir ekspeditorius turi atsižvelgti į kelis lemiamus aspektus:
• Koks tai krovinys bei kokia jo vertė?
• Kur kroviniai gabenami?
• Kokias vertingų krovinių draudimo sąlygas siūlo draudimo kompanijos?
• Koks vežėjo statusas?
• Koks palydos subjektas pasirenkamas?
• Kitus aspektus.
Lietuvoje ir ES šalyse kroviniai su palyda gabenami gana retai. Palyda dažniau pasirenkama transportuojant negabaritinius krovinius (kurių vežimą reglamentuoja ir LR teisės aktai), o pervežant brangius, vertingus krovinius, dažniau jie apdraudžiami papildomai. Tačiau net ir papildomas krovinio draudimas jam dingus, jo apgadinimo atveju nesuteikia garantijų, kad visi nuostoliai bus kompensuoti 100 proc.
Didžiausia grėsmė šiuo atveju kyla krovinių gabenimo kompanijoms: jos ne tik nepristatys krovinio, tačiau atsidurs nepatikimų verslo subjektų sąrašuose (ne visada įsigilinama, kokiomis aplinkybėmis krovinys dingo ar kas kaltas dėl incidento). Tad, gabenant vertingus krovinius, reikėtų skirti pakankamai lėšų saugumui.
Lietuvoje galima pasinaudoti garantinės asociacijos paslauga – atsakomybės draudimu muitinės procedūroms.
Krovinių palyda ar tarptautinės organizacijos sertifikatas?
Atrodytų, lengviausia išeitis – rinktis palydą, tačiau, visų pirma, paslauga – brangi. Antra, daug biurokratinių sunkumų iškyla krovinius vežant per kelias šalis. Vienose valstybėse galiojantys susitarimai gali negalioti kitose, jau nekalbant apie svetur negaliojančius leidimus nešiotis ginklą.
Ir nors dalį biurokratinių trikdžių palengvina organizacija TAPA, išduodanti sertifikatus, liudijančius apie saugų krovinių gabenimą, tačiau ir juos gauti sunku, nes vežėjai turi atitikti organizacijos reikalavimus, o ir sertifikatui gauti prireikia nuo kelių mėnesių iki metų. TAPA sertifikuotų įmonių paslaugos užsakovams gali būti brangesnės vidutiniškai 15–30 proc., tačiau palyda vis tiek atsieis brangiau.
Į kurias šalis gabenant krovinius kyla didžiausia rizika?
Portalo „CargoNews” duomenimis, daugiausiai incidentų Lietuvos vežėjai pastarąjį penkmetį patirdavo Pietų Italijoje. Tačiau panašu, kad Italiją aplenkė Didžioji Britanija: vien 2017 m. vagysčių iš krovininių automobilių fiksuota net 5 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Dažnai krovinių vagysčių metu nukenčia ir vairuotojai. Stambi Nyderlandų kompanija „Reining Transport” apskritai nusprendė į Didžiąją Britaniją krovinių nebevežti.
Ir, galiausiai, kokią produkciją gabenant reikėtų rinktis papildomas saugumo priemones, t. y. kokie kroviniai laikomi vertingais?
• Akcizinės prekės.
• Brangakmeniai, brangieji metalai.
• Elektronika ir technologinė įranga.
• Juvelyriniai dirbiniai.
• Vaistai, medikamentai.
• Vardinė produkcija (pvz., garsių dizainerių gaminiai) ir pan.
Taigi, kai saugumo iššūkiai tampa vis opesni ne tik Rytų ar Vidurio, bet ir Vakarų Europoje, vertingus krovinius vežantys subjektai priversti ieškoti būdų didesniam saugumui užtikrinti ir kroviniams, transportui bei vairuotojams apsaugoti. Kiekviena kompanija renkasi individualius sprendimus, o apsisprendimą lemia įmonės dydis, finansinė padėtis, kryptys, kuriomis kroviniai gabenami, draudimo kompanijų ir palydos paslaugas teikiančių bendrovių sąlygos ir kt.
