Patogesnio ir kokybiškesnio gyvenimo mieste neužtikrins vien tik modernizuoti seni daugiabučiai ar viešosios paskirties pastatai, gerų rezultatų pavyks pasiekti tik savivaldybėms imantis kvartalinės renovacijos. Ji padėtų ne tik sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir užtikrintų žmonių gyvenimo kokybę bei prisidėtų prie mažesnės aplinkos taršos.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautas teigia, kad Lietuvoje dauguma resursų iki šiol buvo nukreipti ne visiškai efektyviai – į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą. Visgi toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, tad tam, kad resursai būtų panaudoti kryptingai, valstybės institucijos siekia telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsim, sumontuosim naują padangą, sutepsim guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosim“, – sako R. Gatautis.
Sistemiškas procesas
Kvartalinės renovacijos turėtų būti imamasi sistemiškai. Etapas, nuo kuriuo reikėtų pradėti – pastatų atnaujinimas, vėliau seka kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas. Tik atnaujinus juos galima būtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, takų, automobilio stovėjimo vietų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimo aikštelių.
„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – pažymi R. Gatautis.
Vienintelis kelias siekiant ilgalaikių sprendimų
Norint kvartalinę renovaciją atlikti kokybiškai ir tvariai, reikėtų atskirai įvertinti kiekvieno kvartalo inžinerines ir ekonomines aplinkybes ir galimybes. Nemenkas iššūkis yra suderinti visų inžinierinių tinklų modernizavimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus, tačiau siekiant tvarių, ilgalaikių sprendimų, tai yra vienintelis kelias. Tik taip įmanoma pasiekti energijos vartojimo efektyvumą, taupyti gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas bei tausoti gamtą.
Statybos ir būsto politikos grupės atstovo teigimu, norint įgyvendinti geriausią rezultatą, vertėtų sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas bei elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.
Pasiruošti turi tiek gyventojai, tiek savivaldybė
Techniškai ir ekonomiškai racionaliausia, anot R. Gataučio, yra atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais. Vis dėlto toks sprendimas reikalauja tinkamo pasiruošimo tiek iš gyventojų, tiek iš savivaldybės pusės.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti, ir sumažinti klaidų skaičių, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – sako R. Gatautis.
Nuotrauka iš APVA archyvo.
