Visuomenėje apie daugiabučių modernizaciją sklando daug mitų, dėl kurių gyventojai nenori atnaujinti savo namo. Tačiau pastatams senstant, prastėjant jų energiniam efektyvumui bei šildymo kainoms nuolat augant, vis daugiau žmonių pasiryžta renovacijai.
Nori ne tik gyventi gražiau
Daugelis daugiabučių Lietuvoje yra senesni nei 30 metų, jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios: kiauras stogas, pro sienas švilpiantis vėjas bei netolygiai pasiskirstanti šiluma butuose. Didžioji dalis renovacijai pasiryžusių gyventojų nori ne tik gyventi gražiau, bet ir sutaupyti šildymui.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – išspręsti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakojo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Investicijas kompensuoja sumažėjusios sąskaitos
Viena aktualiausių gyventojams renovacijos naudų – sutaupymai šildymui. Pasikeitus langus, apšiltinus sienas ir stogą bei sutvarkius šildymo sistemas, vidutiniškai pasiekiamas 50–60 proc. energijos sutaupymas. Tiek sumažėjusios sąskaitos už komunalinius mokesčius dažnu atveju atsveria investicijas į daugiabučio modernizaciją, taip pat vertėtų nepamiršti, kad renovuotų butų vertė pakyla.
Anot G. Burbienės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengę, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Pagerėja gyvenimo sąlygos
Renovacijos metu ne tik atnaujinamos namo konstrukcijos ir gyvenimo sąlygos butuose tampa komfortiškos – taip pat visiškai pasikeičia daugiabučio (dažnai ir visos jo aplinkos) estetinė išvaizda.
„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, o kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakojo APVA atstovė.
Tausojama gamta
Padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas prisideda prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. Norinčius dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo APVA ragina įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius – saulės elektrines, šilumos siurblius ir pan.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigė G. Burbienė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699.
