Renovuojant daugiabučius, pagrindinis dėmesys dažnai skiriamas jų apšiltinimui ir inžinerinių sistemų atnaujinimui. Tai yra pirmiausia matomas pokytis, kurio naudą gyventojai pajunta labai greitai – tiek ekonomiškai, tiek komforto prasme. Tačiau norint dar labiau padidinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti bendrą energijos suvartojimą, o kartu ir aplinkos taršą, labai svarbu apsvarstyti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių galimybes – saulės elektrinės ar šilumos siurblių diegimą.
Anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, šios technologijos leidžia pastatui tapti energiškai efektyvesniam bei tvaresniam – mažiau priklausomam nuo iškastinio kuro ar centralizuoto šildymo. Atsižvelgiant į augančias energijos kainas bei klimato kaitos iššūkius, šie sprendimai tampa vis aktualesni. Verta žinoti, jog jų įsirengimą finansuoja valstybė.
„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą – Lietuvoje nebėra naujovė. Daugelis jau įsitikino, kad saulės Lietuvoje nėra mažai, pasinaudojant valstybės parama elektrinę galima įsirengti gana nebrangiai, o įranga veikia puikiai. Tačiau kitas labai efektyvus įrenginys, šilumos siurblys, dar daugeliui atrodo gana egzotiškai“, – pasakojo ekspertas.
Šilumos siurbliai veikia išgaudami šiluminę energiją iš gamtinių šaltinių – oro, vandens ar žemės. Ši energija surenkama per specialius vamzdynus, paverčiama į šilumą ir perduodama pastato šildymui ar karšto vandens tiekimui. Siurbliai klasifikuojami pagal tai, iš kur gaunama šiluma: geoterminiai (iš žemės) ir oras–vanduo tipo (iš oro) – geriausią variantą padeda pasirinkti specialistai.
Sėkmės paslaptis – sprendimų derinimas
Įrengus šilumos siurblius daugiabučiuose, šilumos gamyba tampa draugiškesnė aplinkai. Vietoje iškastinio kuro naudojama elektros energija, kuri, ypač derinant su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, padeda reikšmingai sumažinti anglies dvideginio (CO₂) emisiją, o kartu ir poveikį klimatui. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas atkreipia dėmesį, kad didžiausia nauda pasiekiama derinant kelis sprendimus.
„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją bei pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – teigė ekspertas.
Jeigu nėra galimybės visiškai atsijungti nuo centrinio šildymo, šilumos siurbliai gali būti naudojami kaip papildomas šaltinis. Tokiu būdu optimizuojama visa šildymo sistema. Tačiau tam, kad būtų įrengta geoterminė sistema, reikalingas sklypas gręžiniams šalia namo. Be to, būtina atlikti geologinius tyrimus, patvirtinančius tinkamą grunto struktūrą. Taip pat svarbu, kad pastatas nebūtų prijungtas prie centralizuoto tinklo arba būtų suderintas sprendimas su tiekėju.
Atsinaujinančiosios energijos sprendimų integravimas leidžia pasiekti maksimalią naudą: aukštą energinį efektyvumą, mažesnes sąnaudas ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Vienas iš tokios renovacijos pavyzdžių – daugiabutis Avižieniuose, Vilniaus rajone, pelnęs „Metų renovacijos projekto 2025“ titulą. Čia įrengtas geoterminis šildymas ir saulės elektrinė, todėl didžioji dalis reikalingos energijos pasigaminama vietoje. Projekto rezultatai kalba patys už save – šilumos nuostoliai reikšmingai sumažėjo, o CO₂ emisijos sumažėjo nuo 271,65 iki 19,69 tonos per metus.
APVA primena, kad šiuo metu paskelbtas kvietimas daugiabučių renovacijai galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
