Lapkričio 26 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje nuo Utenos krašto kilęs 75 metų Marijonas Misiukonis, buvęs KGB generolas ir pirmasis naujos, laisvos Lietuvos vidaus reikalų ministras, dar su devyniais asmenimis buvo kaltinami genocidu, nes dalyvavo operacijoje, vykdytoje 1965 metų kovo 17 dieną Utenos rajono Papiškių kaime, kurios metu, milicijos ir sovietinių saugumiečių apsuptas, nusišovė paskutiniu Aukštaitijos partizanu vadinamas Antanas Kraujelis. Pergyvenome tikrų dvasinių kolizijų metus, kai buvo suplaktos visos vertybės, išplauti moraliniai principai. Ir A. Kraujelis, ir M. Misiukonis buvo apdovanoti už didelius nuopelnus valstybei ordinais. Atrodytų, vienas iš jų gavo ordiną nepelnytai. Kuris? Nors teismas priėmė sprendimą, vargu ar ginčams ir interpretacijoms jau padėtas galutinis taškas. Pirmoje dalyje rašėme apie prokuratūrą, kuri šią rezonansinę genocido bylą tyrė net 11 metų, kaip saugumiečiai surado A. Kraujelio bunkerį bei apie kaltinimus M. Misiukoniui.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio „Utenos dienoje”.