Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą gauti paramą gyventojams, norintiems įsigyti nutolusias saulės elektrines. Kadangi nėra aiškios sistemos, kada ir kaip dažnai galimybė gauti paramą atsiranda, naudotis atsiradusia proga rekomenduojama nieko nelaukiant.
„Kvietimai gauti paramą nutolusioms saulės elektrinėms nėra nuoseklūs: dažniausiai nežinoma, kada toks kvietimas pasirodys vėl. Būtent dėl to šiandien žmones raginame nieko nelaukti ir registruotis gauti paramą. Ypač suprantant, kad po paramos gavimo patvirtinimo kiekvienas gyventojas turi dvejus metus laiko nutolusiai saulės elektrinei įsigyti, to daryti nereikia iš karto. Be to, šiemet registruotis gauti paramą bus galima tol, kol tam užteks lėšų numatytame valstybės biudžete, arba šešis mėn. nuo paskelbimo, t. y. iki šių metų pabaigos. Matant atsinaujinančiosios energetikos populiarėjimą, galima daryti išvadą, kad tie, kas bus pirmesni, paramą gaus, o kiti gali ir pavėluoti“, – komentavo Giedrius Kvedaravičius, nutolusias saulės elektrines vystančios bendrovės „Evecon“ vadovas.
Svyravimams atspari elektros kaina
Elektros kainoms nuolat svyruojant, pagrindinis argumentas turėti nutolusią saulės elektrinę daugumai yra galimybė užsitikrinti, kad ateinančius du–tris dešimtmečius mokės mažesnę elektros kainą ir bet kokie svyravimai esminio poveikio neturės. Skaičiuojama, kad turint nutolusią saulės elektrinę, elektros savikaina 25–30 metų yra apie 4 ct už kilovatvalandę.
Svarbu ir tai, kad saulės elektrinės atsiperkamumas gavus paramą trunka maždaug trejus–penkerius metus, pati elektrinė veikia apie 30–40 metų, ja rūpinasi elektrinę pardavusi bendrovė. „Viena baimių, lydinčių norinčius įsigyti nutolusią saulės elektrinę, yra jos administravimo kaštai: nerimaujama, kad bendrovė, pardavusi elektrinę, administravimo kainą gali nepagrįstai kelti. Norint užtikrinti, kad taip nebus, renkantis bendrovę, iš kurios pirkti nutolusią saulės elektrinę, būtina labai kruopščiai įsiskaityti į sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, mūsų, „Evecon“, sutartyse yra aiškiai apibrėžta, kad administracinis mokestis gali didėti ne daugiau negu infliacija, bet daugiausia 5 proc. Tai užtikrina, kad kaina nekils nepamatuojamai, todėl bent mūsų klientams to gąsdintis nereikėtų“, – sakė G. Kvedaravičius, atsinaujinančiosios energetikos bendrovės „Evecon“ vadovas.
Kaip veikia paramos nutolusioms saulės elektrinėms mechanizmas?
Paramą gauti yra nesudėtinga, o ja galima padengti apie 30–35 proc. visų nutolusios saulės elektrinės įsigijimo išlaidų. Paramos dydis yra 323 Eur už vieną kilovatą, taigi įsigyjant, pavyzdžiui, 5 kW elektrinę ir už ją mokant iš karto, paramos dydis bus 1 615 Eur, kas sudaro apie trečdalį visos tokio galingumo nutolusios saulės elektrinės kainos.
„Norint suprasti, kokio galingumo nutolusios saulės elektrinės reikia kiekvienu atveju, rekomenduojama naudotis internete esančiomis skaičiuoklėmis arba metinį suvartojamą kiekį padalinti iš 1 100. Svarbu suprasti, kad vasarą ir dienos metu pagamintą perteklinę elektros energiją galima bus susigrąžinti, kai to prireiks“, – pasakojo G. Kvedaravičius.
Nusprendus, kad norima įsigyti nutolusią saulės elektrinę ir gauti jai paramą, reikia užpildyti prašymą APVIS sistemoje, gavus patvirtinimą dėl paramos, elektrinę reikia įsigyti per dvejus metus. Patirtos išlaidos kompensuojamos tuomet, kai elektrinė yra įsigyta.
Kaip išsirinkti bendrovę?
Bendrovių, statančių ir parduodančių nutolusias saulės elektrines, yra nemažai, tad išsirinkti dažnam būna sudėtinga. Vis dėlto yra keli kriterijai, kuriais vadovaujantis pavyks išsirinkti patikimiausią tiekėją.
„Žinoma, daugiausia dėmesio reikia kreipti į įmonės stabilumą, kiek klientų aptarnauja, kiek parkų yra įrengusi. Pavyzdžiui, „Evecon“ įrengė ir elektrą gamina daugiau nei 40 MW saulės energijos parkų. Lietuvoje plėtojama beveik 300 MW, o Baltijos šalyse – daugiau nei 1 400 MW saulės parkų, didžioji dalis jų bus pastatyti ir pradės gaminti elektrą 2025 m. Tad esame vieni rinkos lyderių“, – sakė įmonės vadovas G. Kvedaravičius.
Pasak jo, taip pat svarbu atidžiai gilintis į nutolusios elektrinės pardavimo ir priežiūros sąlygas, mat nutolusios elektrinės priežiūra yra įkainojama skirtingu kasmėnesiniu įkainiu: „Visos bendrovės taiko skirtingą mėnesinį įkainį, tačiau kas yra dar svarbiau nei jo dydis – tai sutarties sąlygos. Sutartyje privalo būti aiškiai apibrėžta, kaip šis administracinis įkainis gali kisti, kokiais atvejais jį leidžiama kelti. Itin svarbu įsitikinti, kad bendrovė šio mokesčio nekels be rimtų priežasčių.“
Yra ir aspektų, į kuriuos gyventojai kreipia pernelyg daug dėmesio, nors jų reikšmės beveik nėra: „Pirmas egzistuojantis mitas yra tai, kad nutolusi saulės elektrinė vis tiek turi būti kažkur netoliese, toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje. Tai yra visiškai nereikšmingas faktorius, nes nutolusi elektrinė gali būti bet kur Lietuvoje, tai neturi jokios įtakos.
Antras dažnas įsitikinimas, kuris irgi yra klaidingas – tai, kad pirkti verta tik jau veikiančias nutolusias saulės elektrines. Jei, pavyzdžiui, elektrinė yra perkama dabar, bet veikti pradės tik pavasarį, tai jokios įtakos investicijai neturi, nes saulės energija žiemą beveik negaminama ir net ir šiandien veikianti elektrinė elektrą gaminti pradės tik pavasarį. Dažnai bendrovės pakelia kainą toms nutolusioms elektrinėms, kurios jau veikia, naudodamosis šiuo žmonių neteisingu manymu. Svarbu suprasti, kad neverta permokėti tik todėl, kad elektrinė jau veikia, jei kita, pigesnė, veikti pradės pavasarį“, – aiškino G. Kvedaravičius.
„Evecon“ inf.
