Žurnalistas Vytaras Radzevičius televizijos žiū­rovams ir radijo klausytojams žinomas ne tik kaip šmaikštus sporto komentatorius ar kūrybiškas žur­nalų redaktorius. Kartu jis yra ir nenurimstantis ke­liautojas, ir aistringas kulinaras, kuris išmano kone visų pasaulio šalių virtuves. Kaip prisipažino Vyta­ras, maistą jis gamina ant elektrinės viryklės, suvar­toja nemažai elektros energijos, todėl patikimo elek­tros tiekėjo pasirinkimas jam buvo itin aktualus.

Vytarai, papasakokite, kaip priėmėte sprendimą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Prisipažinsiu, kad šis klau­simas man aktualus. Gyvena­me Vilniuje, bet turime ir sodybą Merkinėje, taigi, renkantis elek­tros tiekėją, reikėjo galvoti apie kelis objektus. Su žmona Lais­ve jau pirmojo etapo metu dis­kutavome, kurį tiekėją pasirink­ti, dėliojome pliusus ir minusus, argumentus „už“ ir „prieš“. Nuga­lėjo argumentas, dėl kurio suta­rėme abu: „Kam taisyti tai, kas nesugedę?“ Pasirinkome „Igni­tis“, nes ligi šiol neturėjome prie­kaištų elektros tiekėjui. Manome, kad tai yra stipri ir patikima ben­drovė, kurios akcijų turi ir valsty­bė, ir privatūs investuotojai, todėl galime neabejoti jos skaidrumu. Daugelis mažesnių bendrovių nekėlė tokio pasitikėjimo, juo la­biau kad jų patirtis ir galimybės atrodo kur kas mažesnės.

Ką patartumėte žmonėms, kurie svarsto apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą?

Asmeniškai rekomenduočiau pasidomėti ir sprendimus priim­ti racionaliai. Pažadus dalyti gali bet kas, bet, pavyzdžiui, „Ignitis“ juk ne tik tiekia elektrą, taip pat ir investuoja į žaliąją energetiką, vėjo ar saulės elektrinių parkus. Mums su žmona taip pat buvo svarbu, kad tai būtų lietuviška įmonė. Tuomet žinome, kad mo­kesčiai mokami Lietuvos valsty­bei, vystoma svarbi mūsų šaliai energetikos sritis, mums tai yra ir tarsi būdas palaikyti savo kraštą.

Ar stengiatės taupyti elektrą?

Elektros energijos suvartoja­me nemažai, todėl taupymui ski­riame dėmesio. Kalbame apie tai šeimoje su vaikais, o dabar – ir su anūkais, kartais ir pastabą pasa­kome, kad nepaliktų įjungtos švie­sos. Kaip ir visi, vasarą suvartoja­me mažiau elektros apšvietimui, daugiau laiko praleidžiame lau­ke. Be to, savo sodyboje Merki­nėje esame įsirengę apie 10 kv. metrų ploto saulės elektrinės mo­dulį, tad galiu sakyti, kad pama­žu tampame vis „žalesni“. Spren­dimas įsirengti saulės elektrinę atėjo natūraliai – ilgainiui tai yra būdas sutaupyti pinigų, o iškart ir būdas tausoti aplinką, stengtis, kad ji būtų švaresnė. Juo labiau kad šiuo metu yra galimybių gau­ti valstybės paramą saulės elek­trinei. Man įdomu, kad tai, apie ką vaikystėje skaičiau fantastinėse knygose, šiandien yra realybė, o saulės, vėjo ar vandens energe­tika – pasaulio ateitis. Be to, ma­nau, kad dėl karo Ukrainoje keisis ir geopolitika, ir energetika. Euro­pa pasisuko veidu į Žaliąjį kursą, ir šis judėjimas artimiausiais me­tais bus dar aktyvesnis.

Ką patartumėte žmonėms, kurie taip pat nori prisidėti prie žalesnės ateities?

Esu aplankęs daugybę šalių ir puikiai žinau, kad civilizacija sutei­kia daug privalumų, tačiau tuo pa­čiu metu ji vis labiau kenkia aplin­kai. Kadangi gaminu daug maisto ir jam gaminti naudoju elektrines kaitlentes, puikiai žinau, kad pa­tiekalus galima gaminti vieną po kito, taip pat – išjungti kaitlentę prieš baigiant gaminti – kurį laiką ji dar lieka karšta. Patarčiau žmo­nėms visuomet užmesti akį į savo šaldytuvą – jeigu jis apaugęs var­vekliais, verta atitirpdyti, nes daug energijos išeikvojama tam ledui šaldyti. Šeimininkės turėtų žino­ti, kad nereikia atidarinėti orkai­tės per dažnai – taip ne tik kenkia­me maisto gamybos procesui, bet ir eikvojame daugiau elektros. Ūkyje nerei­kėtų jungti pustuštės drabužių skalbyklės ar indaplovės, geriau palaukti, kol jos prisi­pildys. Elektriniai vir­duliai taip pat vartoja daugiau energijos, to­dėl verta virinti tik tiek vandens, kiek tam kartui reikia – atsi­skaičiuoti vieną ar du puodelius, jei mažiau žmonių ketina gerti ar­batą. Neišjungti kom­piuteriai ar į visas ro­zetes sukišti krovikliai irgi daro įtaką energi­jos suvartojimui. Su­praskime, kad kalbant apie energijos taupy­mą, visos smulkme­nos yra reikšmingos.

Vytarai, apkeliavote kone visą pasaulį, ar pastebite kuriose šalyse daugiausia taupoma elektra?

Visuomet patinka Skandina­vijoje, kur yra aiškios taisyklės, o elektra taupoma visur – vieš­bučiuose, restoranuose, muzie­juose ar kultūros įstaigose įren­giami automatiniai jungikliai. Tas pat Japonijoje – nors šalis tech­nologiškai pažengusi, gausybė elektroninių įrenginių, elektra ten taupoma nuolat. Aliaskoje teko būti salose, kuriose elektra lai­dais paprasčiausiai negali patek­ti, ten statomos saulės elektrinės, elektra kaupiama akumuliatoriuo­se, todėl žmonėms tenka labai apskaičiuoti, kiek energijos ga­lima suvartoti. Indijoje kai kurie viešbučiai naktį apskritai išjun­gia elektrą, juo labiau kad elek­tros ten reikia ne tik apšvietimui, bet ir orą vėsinantiems oro kon­dicionieriams. Čilėje, Argentinoje elektra yra brangus dalykas, nes dėl kalnuotų vietovių sunku išve­džioti laidus, todėl daug kur girdi birbiančius elektros generatorius. Apskritai, daugelis šalių suvo­kia, kad elektros energija, yra tar­si rimta valiuta, ją reikia saugoti ir stengtis neišlaidauti.

Ko palinkėtumėte skaitytojams?

Linkiu mums visiems būti są­moningiems ir atsakingiems. Džiaukimės tuo, ką turime, bet tuo pačiu metu galvokime ne tik apie save, bet ir apie aplinką, kuri mus supa. Žemės ištekliai nėra begaliniai, taigi iškastiniu kuru ga­minama elektra kainuoja mums dvigubai ar trigubai daugiau. Pir­ma, sumokame kainą už sunau­dotą elektros energiją, antra, ei­kvojame senkančius anglies ar dujų išteklius, kurie neatsistato, trečia – prisidedame prie augan­čio planetos užterštumo. Todėl dėkime pastangas ir elkimės taip, kad mūsų vaikams ir anūkams ateityje netektų blogu žodžiu mi­nėti savo protėvių.

„Ignitis“ primena, kad tiems namų ūkiams, kurie per me­tus suvartoja nuo 1 000 iki 5 000 kWh ir per mėnesį moka 15–70 Eur, sudaryti nepriklausomo tiekimo sutartį reikia iki bir­želio 18 d. Tai padaryti galima apsilankius interneto svetainėje ignitis.lt, kurioje tai padaryti įmanoma vos kelių mygtukų spus­telėjimu. Taip pat sutartį galima sudaryti ir paskambinus „Igni­tis“ klientų aptarnavimo telefonu 8 611 21 802 arba užsukus į vieną iš klientų aptarnavimo centrų bei visuose Lietuvos pašto skyriuose. Registruotis susitikimui patartina iš anksto!

Dėkojame už pokalbį.

„Ignitis“ inf.